Ką reikia žinoti apie dezodorantus

Prakaitavimas – natūralus sveiko organizmo procesas.

Perspiracija – taip mieliau ausiai šiandien vadina žmogui nepavaldų prakaito išsiskyrimą, vykstantį per prakaito liaukas, kurių ypač gausu ant pėdų, delnų, kaktos, krūtinės ir pažastyse. Kiekviena prakaito liauka yra mažutė, jos ilgis 3 milimetrai, bet jeigu jas visas sudėtume į vieną eilę, tai gautume šešių kilometrų liniją. Neatlikdamas sunkaus fizinio darbo žmogus kasdien “išlieja” apie 3 stiklines skysčio. Tai yra, per metus kiekvienas iš mūsų pagamina 252 litrus prakaito, o per visą gyvenimą - 18 000 litrų, tai maždaug 60 pilnų vonių. Dar intensyviau prakaito liaukos darbuojasi, kai mes dirbame arba poilsiaujame šiltuose kraštuose. Pavyzdžiui, tropikų gyventojas per dieną išprakaituoja apie 4 litrus prakaito, bet būtent taip organizmas sugeba užtikrinti pastovią 36,6 C temperatūrą.

Prakaitas pagal savo prigimtį neturi kvapo, o įgauna nemalonų kvapą tik tuomet, kai jame pradeda karaliauti mikroorganizmai. Jie minta prakaitu, perdirba jį ir išskiria savo gyvybinius produktus, kurie ir pasižymi tokiu ryškiu “aromatu”. Būtent su šiais mikroorganizmais ir kovoja dezodorantai.

Kuo skiriasi tarpusavyje dezodorantai ir antiperspirantai?

Dezodorantai su antibakteriniais priedais stabdo arba naikina mikroorganizmų, parazituojančių žmogaus prakaite, atsiradimą ir dauginimąsi. Dažniausiai dezodorantuose buvo naudojamas triklozanas, tačiau dabar pažangesnės firmos keičia jį kitomis medžiagomis, pavyzdžiui, farnezolu, nes paaiškėjo, kad triklozanas yra odai ne itin švelnus, gali pažeisti odos mikroflorą. Kuo jie geri? Tokie dezodorantai puikiai atlieka savo funkciją. Kuo jie blogi? Pažastys lieka drėgnos. Be to, dezodorantų veikimui pasibaigus, bakterijos vėl ima karaliauti, ypač jeigu dezodoranto veikimo laikas tik 8-10 valandų. Yra ir tokių dezodorantų , kurie veikia iki 24 valandų.

Firmos Fairness dezodorantai Genera Deodorante stick Viridis (kodas 1026), Aqua (kodas 685), Iris (kodas 1033) ir Blue Water (kodas 330) pagal visus šiuos kriterijus yra puikios kokybės: veiklioji antibakterinė medžiaga yra būtent farnezolas, jų sudėtyje nėra alkoholio, todėl jie tinka net ir labai jautriai odai. Jų veikimo laikas yra net 24 valandos. Jie yra geri ir tuo, kad nepalieka dėmių ant rūbų. Mūsų dezodorantuose nėra parabenų (konservantų), kurie yra laikomi vienais iš krūties vėžį sukeliančių veiksnių. Mūsų dezodorantuose taip pat nėra alkoholio!

Dezodorantus reikia tepti ant švaraus, sauso kūno ir leisti nudžiūti. Jų kvapas vos juntamas, švelnus ir gaivus, tinkantis ir vyrams, ir moterims. Dezodorantas Blue Water labiau skirtas vyrams – jis papildo vyrų liniją Blue Water, tačiau yra mėgstamas ir sportiškų moterų.

Firmos Fairness Roll-on dezodorantas Genera Deodorante Sensitive (kodas 552) yra skirtas gausiau, intensyviau prakaituojantiems žmonėms. Jis yra efektyvus ir švelnus, t.y. skirtas jautriai odai.

Antiperspirantai blokuoja prakaito išsiskyrimą, nes užkemša prakaito kanalus jų sudėtyje esančiomis kai kurių metalų (dažniausiai aliuminio) netirpiomis druskomis. Kuo antiperspirantai geri? Pažastys lieka sausos. Kuo jie blogi? Jie stabdo natūralius organizmo procesus, todėl jų nereikėtų naudoti tiems, kas gausiai prakaituoja, ruošiasi į sporto salę ar sauną. Tuomet prakaitas, negalėdamas pasišalinti, gali sukelti patinimą ar prakaito liaukų uždegimą. Firma Fairness negamina antiperspirantų, nes jie nėra saugūs organizmui, ypač naudojantis nuolatos.

Parfumuoti dezodorantai, jeigu jų sudėtyje yra antibakterinių medžiagų (triklozano arba farnezolo), taip pat kovoja su bakterijomis, ir dar suteikia kūnui malonų kvapą. Kuo jie geri? Juos galima purkšti ant viso kūno ir net ant rūbų. Kuo jie blogi? Dezodoranto kvapas turi derėti prie losjono po skutimosi arba kvepalų, kuriuos naudojame. Be to, iškart po depiliacijos, kol oda yra sudirgusi, geriau jų iškart nevartoti.

Dažniausiai užduodami klausimai

Kodėl vieni pradeda prakaituoti tuoj po dušo, o kiti gali visai apsieiti be dezodorantų? Prakaito išsiskyrimas kiekvieno žmogaus yra individualus. Pažastyse esančios prakaito liaukos skiriasi nuo tų, kurios yra ant viso kūno, nes jos reaguoja į stresą, emocinį ar seksualinį susijaudinimą. Stiprus prakaitavimas gali rodyti kai kurias ligas: diabetą, hipertoniją, inkstų ligas; taip pat stipriau prakaituoja paaugliai, moterys klimakso metu, ligoniai po operacijos.

Kokie dezodorantai tepa drabužius? Labiausiai tepa drabužius aerozoliniai, purškiami dezodorantai. Baltas dėmes palieka antiperspirantai, turintys sudėtyje talko. Savo sudėtyje kremo turintys antiperspirantai taip pat palieka pėdsakus, ypač jeigu rengiatės iš karto pasitepę dezodorantu.

Firmos Fairness dezodorantai nepalieka dėmių nei ant tamsių, nei ant šviesių rūbų, jie puikiai veikia 24 valandas, tinka ir vyrams, ir moterims, juose nėra odai ir organizmui kenksmingų medžiagų. Fairness – geriausi produktai už geriausią kainą.

Intymių vietų higiena

Akušerė-ginekologė Aurelija Tamašauskienė sako, kad intymios vietos reikalauja atskiros priežiūros – čia gaminasi gleivės, išskyros, yra kitoks pH nei visos odos. Gydytoja akcentuoja, kad muilas netinka intymioms vietoms plauti, nes gali labai išsausinti ir sudirginti gleivinę, o visi paprasti kvepiantys muilai gali sukelti alergiją. Kiekviena moteris turėtų turėti šiam tikslui skirtą prausiklį ir atskirą rankšluostį.

Specialūs prausikliai

Specialistai teigia, kad intymių vietų higienai reikėtų naudoti specialius tam skirtus ploviklius, kurie naikina bakterijas, saugo nuo uždegimų, išlaiko normalią makšties floros pH (rūgščių ir šarmų pusiausvyrą), nesausina ir nedirgina jautrios odos. Ilgai naudojant kontraceptines tabletes, keičiasi makšties pH, todėl makšties uždegimų profilaktikai rekomenduojama naudoti specialias intymios higienos priemones su rūgščiu pH 4,5. Specialiai intymiai higienai skirtų priemonių pH nekeičia makšties rūgštinės terpės, be to, jos yra papildytos įvairiais augaliniais ekstraktais.

Ką rinktis?

Intymios higienos priemonių pasirinkimas tikrai nemenkas. Kurios gi geriausios?

Prieš įsigydama prausiklį intymiai vietai, paskaitykite jo sudėtį. Joje turi būti jūsų fiziologijai būdinga rūgštis (pavyzdžiui, pieno), kuri padės palaikyti tinkamą rūgščių ir šarmų pusiausvyrą lytiniuose organuose. Taip pat šioje priemonėje turėtų būti biologiškai aktyvių medžiagų, kurios veiktų kaip antimikrobinė profilaktika. Vienas populiariausių priedų, esančių daugelyje prausiklių – tai triklozanas. Pirmieji apie jo naudingumą prabilo odontologai, pastebėję, kad burnos skalavimo priemonės, į kurių sudėtį įeina triklozanas, efektyviau saugo nuo dantenų uždegimo. Esama daugybės tyrimų, įrodžiusių, kad triklozaną naudoti saugu ir patikima – jis nedirgina odos ir gleivinės bei nesukelia medikamentams atsparios floros vystymosi.

Firmos Fairness intymios higienos plovikliai yra puikūs pagal šiuos visus paramentrus: jų sudėtyje yra antibakteriškai veikiančio triklozano, ramunėlių, medetkų, alavijo, malvų, liepžiedžių ekstraktų, svarbios pieno rūgšties. Jūs turite galimybę pasirinkti vieną iš trijų firmos Fairness intymios paskirties prausiklių: Genera Detergente Intimo su ramunėlėmis (kodas 678), su alaviju ir medetkomis (kodas 910) arba su malva ir liepžiedžiais (kodas 293).

Prausiklis Genera Detergente Intimo švelniai valo gleivinės paviršių, jo nedirgindamas. Prausiklio pH 4,5 yra specialiai pritaikytas rūgštinei makšties terpei, todėl netgi dažnas išorinių lytinių organų prausimas nesuardo makšties pH balanso – taip išlaikomas natūralus apsauginis gleivinės sluoksnis. Prausiklio sudėtyje esantys augaliniai ramunėlių, medetkų, alavijo, malvų, liepžiedžių ekstraktai saugo nuo uždegimų, ramina ir minkština gleivinę, suteikia ilgalaikį gaivumo pojūtį.

Šie natūralių žaliavų pagrindu pagaminti intymios higienos prausikliai yra skirti naudoti kasdien. Ramunėlių, medetkų, alavijo, malvų, liepžiedžių ekstraktai suteikia malonią gaivą, švarumo pojūtį ir gerą savijautą, nesutrikdo jautriausių kūno vietų natūralaus pH, veikia švelniai, raminamai, tinka ypač jautriai odai, švelnina sudirginimus, suminkština odą.

Prabangos išlepintame Londone, kur geras tonas reikalauja žibėti originalumu ir mėgautis retais, „nišiniais“ produktais, nedažnai net kelias savaites visi kalba apie tą patį. Šį kartą – apie dekoratyvinės kosmetikos kūrėją olandę Ellis Faas.

Priežastis – jos kūrinių pristatymas rafinuotoje „Liberty“. Viktorijos laikų neogotiką menanti parduotuvė garsėja tuo, kad čia paklius ne bet kokia prekė. Ypač ant kosmetikos prekių prekystalio.

Vis dėlto ant jo nusileido „kosminiai“ E.Faas produktai. Tai jais, sudėtais į futuristines pakuotes, jų tekstūra ir spalvomis dabar žavisi Londono grožio specialistės.

„Kosmetika XXI amžiaus moteriai“, „iPhone“ kartos kosmetika“, „Pagaliau kažkas nebanalaus“, „Dar nematytos tekstūros“, – pagyrų negaili išbandžiusios naująsias priemones moterys.

Džiugu, kad „Ellis Faas“ kosmetikos premjera beveik tuo pat metu vyksta ir Lietuvoje. Bet lietuvėms, įpratusioms prie garsių kosmetikos vardų ir puošnių pakuočių, ko gero, prireiks laiko, kad įvertintų tokią revoliucinę naujovę.

Metaliniai dėklai primena prabangius rašiklius, medicinos įrangą, o specialus konteineris bent jau man panašus į atominės bombos galvutę iš filmo apie Džeimsą Bondą.

Šiuose indeliuose – skystos konsistencijos produktai, kurie, patekę ant kūno, virsta skirtingomis tekstūromis: kremine, pusiau perregima pieniška arba skaidria ir blizgia tarsi lakas.

„Ellis Faas“ kolekcijoje nerasite ryškių, perlamutro ar vaivorykštės atspalvių. Bet ką rasite! Tai turbūt vienintelė kompanija pasaulyje, sugebėjusi pagaminti kraujo raudonumo lūpų dažus. Rimtai. Nes „Ellis Faas“ filosofija – kurti tik tokias spalvas, kurios yra žmogaus kūne. Tad raudonis – kraujo, mėlis – vos matomų gyslų, rausvumas – nuraudusio skruosto. Todėl, pasak kūrėjos, šios spalvos universalios ir tinka visoms.

Kas ji – Ellis Faas? Ji gimė Amsterdame, politikų šeimoje. Jos tėvas buvo kairiosios Žaliųjų partijos įkūrėjas, o motina – viena pirmųjų nevyriausybinės žmogaus teisių gynimo organizacijos „Amnesty International“ atstovių. Šeimoje dar būta garsių aktorių, pianistų ir prabangos prekių importuotojų.

E.Faas karjerą pradėjo kaip profesionali fotografė. Ji pirmoji Amsterdame ėmė siūlyti studijinius portretus su profesionaliu makiažu. Vėliau leidosi sugundoma vien makiažo paslapčių, kol ją atrado garsus fotografas Mario Testino.

Šiandien E.Faas galėtų didžiuotis, kad kūrė makiažą „Chanel“, „Fendi“ kolekcijų pristatymams, bendradarbiavo su dizaineriais Karlu Lagerfeldu ir Jeanu Pauliu Gaultier. Taip pat su pasaulinio garso fotografais Inez van Lamsweerde ir Vinoodh Matadin, Patricku Demarchelier, Peteriu Lindberghu, Jeanu Baptiste’u Mondino, Ellen von Unwerth.

Sąrašą būtų galima tęsti, bet aišku viena – fotografai ir stilistai olandę renkasi todėl, kad ji žino, kaip „sukurti veidą“.

Tad kur glūdi E.Faas paslaptys? Kūrėja jas atveria specialiai „Stiliui“.

– Koks jūsų vaikystės atsiminimas, labiausiai susijęs su makiažu?

– Amsterdame mano seneliams priklausė didžiausias Olandijoje grožio salonas ir kirpykla. Seneliai vieninteliai Olandijoje turėjo išskirtinę teisę prekiauti „Guerlain“ kosmetika.

Kai augau, salonas jau nebeveikė, bet mūsų namai vis dar buvo pilni tų nuostabių, riebių, nepamirštamo kvapo lūpų dažų.

– Kas vaikystės namų aplinkoje jums asocijavosi su prabanga?

– Istorija, kuri vis dar tebedaro man įspūdį. Vokiečių okupacijos metais mano seneliai slapta kirpdavo žmones, kurie slapstėsi nuo nacių. Man tai lyg įrodymas, kad tokia mažytė prabanga kaip šukuosena netgi sunkiausiomis sąlygomis gali padėti žmogui išsaugoti savo vertę.

– Nuo mažens garsėjote mados pomėgiu ir pati sau kurdavote drabužius. Ar pamenate juokingų momentų, klaidų?

– Prisimenu dvi nesėkmes: plastikines kelnes, kurias mūvėdama tiesiog šutau, o atsisėdus atrodydavo, kad kojos tuoj sprogs.

Ir maudymosi kostiumėlį, kurį pasiuvau iš storos paklodės. Kai juo vilkėdama įlindau į vandenį, o po to išnirau, atrodė, lyg arklys man būtų pridirbęs į kelnes.

– Nemažai makiažo meistrų dabar kuria savas kosmetikos linijas arba bendradarbiauja, pavyzdžiui, kaip garsioji Pat McGrath su „Armani“ ir „Max Factor“.

Savo linijas turi ir François Narsas, Terry de Gunzburg, Laura Mercier. O koks yra jūsų kosmetikos pranašumas ir išskirtiniai bruožai esant tokiai konkurencijai?

– Neskaitant mūsų naujoviškos pakuotės koncepcijos ir spalvų idėjos, manau, pranašumas yra tas, kad esame nuo didelių koncernų nepriklausoma bendrovė.

Mano produktai sukurti su aistra, iš širdies, remiantis didele patirtimi, o ne taupant ir galvojant apie rinką. Stengiausi į savo produktus sudėti tai, ko pasigesdavau kaip moteris, kasdien naudojanti kosmetiką.

– Ar jūsų nenervina, kai matote negrabiai pasidažiusias moteris? Kokios yra didžiausios makiažo klaidos?

– Manęs niekas nepiktina. Veikiau susidomiu, kodėl būtent taip jos dažosi. Vis dėlto klysta naudojančios pernelyg tamsią kreminę pudrą, kad atrodytų labiau įrudusios ar sveikesnės. Tuomet veidas tampa it kaukė. Patarčiau rinktis kreminę pudrą, kuri tiksliai atitinka jūsų natūralią odos spalvą.

– Vadovavote pirmajai fotostudijai Nyderlanduose. Joje keisdavote ir įvaizdį. Dirbote su įžymybėmis, supermodeliais. Kuri įvaizdžio metamorfozė labiausiai jus sujaudino?

– Stipriausių emocijų patirdavau, kai ateidavo nepagydoma liga sergantis klientas ir užsisakydavo savo portretą, kad liktų prisiminimas jo mylimiems ir artimiems žmonėms.

– Kokia makiažo paskirtis šiandienėje kultūroje?

– Jis padeda išryškinti savo asmenybę, geriau pasijusti, lengviau įveikti kasdienes problemas.

– Kaip vertinate moteris, kurios iš principo nesidažo ir nenaudoja jokios kosmetikos?

– Kodėl gi ne? Jos man netrukdo.

– Su kuo bendradarbiauti (su fotografu ar dizaineriu) jums mieliausia?

– Man mielesni senosios kartos fotografai, kurie tiksliai žino, ko nori ir ko reikia, norint tą viziją sukurti. Jie labiau pasitiki savimi, leidžia, kad ir kiti fotosesijos komandos nariai patartų. Be to, su jais daug greičiau gali viską padaryti!

– Jūsų produktų koncepcija – naudoti žmogaus kūne aptinkamų spalvų pigmentus. Kai kas, bent jau Didžiojoje Britanijoje, kalba, kad tai puikiai parodo dabartinę kultūros tendenciją – žavėjimąsi vampyrais. Juk pakanka prisiminti dabar populiarią literatūrą, serialus, filmus. Kas įkvėpė tokią koncepciją?

– Kurdama makiažą dizainerių kolekcijoms ir fotosesijoms aš visuomet pati maišydavau spalvas. Kai pradėjome kurti savo produktus, iš pradžių atrinkau pačius mėgstamiausius atspalvius. Tada susimąsčiau: kokios tos mano mėgstamos spalvos?

Staiga supratau, kad visos jos – negrynos, tarsi „palaužtos“ ir kad nesąmoningai atkartoja mūsų kūno spalvas. Mane pritrenkė šios logikos paprastumas. Todėl mano kosmetika puikiai tinka bet kuriam odos atspalviui, kiekviena spalva tinka bet kuriam veidui.

– Kokie įvaizdžiai įkvėpė kuriant kosmetiką?

– Pirmiausia atsirado spalvos, tik tada padariau „nuotaikų lentą“ – tam, kad lengviau paaiškinčiau koncepciją grafikos ir pakuotės dizaineriams.

– Kurią spalvą labiausiai norėjote uždaryti dėžutėje?

– Sunkiausia buvo pagaminti tai, ką dabar žmonės vadina mano firmine spalva, – „Ellis Red“ (Ellis raudonį. – Red.). Tai – tikroji kraujo spalva. Kraujo spalvos pigmentą turi visi – nesvarbu, ar jūs esate baltaodė šešiolikmetė, ar juodaodė aštuoniasdešimtmetė.

Ši spalva – magiška. Ji – gyvybės pagrindas, meilės ir aistros simbolis. Ne veltui pasakos herojės Snieguolės motina norėjo, kad jos dukters lūpos būtų kraujo raudonumo.

– Kas įkvėpė sukurti „kosminę“ pakuotę? Ji tikrai skirta ne senovinių buduarų ir gulbės pūkų mėgėjoms.

– Tyrimai parodė, kad moterys daugiau laiko sugaišta ieškodamos rankinėje kosmetikos priemonės nei ja dažydamosi. Tad mano tikslas buvo sukurti kompaktišką ir patogią pakuotę.

Man visuomet patiko kareivių amunicijos dizainas, tad sugalvojome tokią lyg ir šovinių apkabą. Ją moteris galės užtaisyti „kosmetikos kulkomis“ kiekvieną dieną.

– Jei neribotų laikas ir erdvė, kokiai žymiai moteriai norėtumėte sukurti makiažą?

– Tiesą sakant, per daug nesidomiu įžymybėmis, bet jei galėčiau pasirinkti, norėčiau dirbti su Cate Blanchett. Ne todėl, kad aktorė jau naudoja mūsų produktus, o todėl, kad ji yra neįtikėtino grožio. Pabrėžčiau jos nuostabias lūpas ir odą.

– Dabar madinga kalbėti apie ekologiją. Ar jūsų kosmetika ekologiška?

– Mūsų kosmetika nėra organiška ar ekologiška. Ne todėl, kad nenorėčiau, kad ji tokia būtų. Šiais laikais technologijos yra taip toli pažengusios, kad neorganiniai produktai gali būti netgi labiau tinkami nei natūralūs.

– Ar tikite, kad skirtingų tipų žmonės turi rinktis sau tinkamas spalvas?

– Visiškai ne. Pritariu eksperimentams ir asmeniniams atradimams.

– Tarkim, moteris neturi daug pinigų ir gali sau leisti nusipirkti tik vieną jūsų linijos produktą. Ką patartumėte jai įsigyti?

– Blakstienų tušą arba odos korekcinę priemonę.

www.lrytas.lt

Grožis, tausojantis sveikatą

Vis dažniau pagalvojame apie savo bei savo artimųjų sveikatą atkreipdami dėmesį į naudojamų produktų sudėtį ir kokybę. Kosmetika yra vienas iš kasdienio naudojimo produktų, todėl ją rinktis reikia ypač atsargiai ir atsakingai. Dauguma kosmetikoje esančių sintetinių medžiagų gali sukelti alergiją bei egzemą, o kai kurios iš jų – netgi tapti onkologinės ligos priežastimi. O juk mūsų organizmas nenusipelnė būti dirva naujausių cheminės pramonės išradimų (dažiklių, konservantų ir t. t.) bandymams atlikti. Šįkart plačiau pakalbėkime apie plaukų dažus. Juk plaukų dažymas nėra toks paprastas procesas, kaip gali atrodyti. Gerai neįvertinus visų aplinkybių, galimas visiškai netikėtas rezultatas – tiek spalvos, tiek kokybės, tiek netgi sveikatos prasme. Deja, moterys labiau kreipia dėmesį į kremų sudėtį nei į plaukų dažų kokybę bei jų poveikį plaukams. Dažnai net suvokdamos žalingą poveikį, jos aukoja plaukų žvilgesį, kad tik išgautų norimą atspalvį. Kas vyksta su plaukais juos dažant? Šiuo metu dauguma tradicinių ilgalaikių plaukų dažų, kuriuos galima įsigyti parduotuvėse, veikia cheminės reakcijos – oksidacijos – principu. Kaip tai vyksta? Medžiagų, kurių pagrindu gaminami tokie dažai, sudėtyje beveik nėra arba yra labai nedaug dažiklių. Šios medžiagos dažikliais tampa tik cheminės reakcijos metu susijungdamos su dažomuoju komponentu, kurio sudėtyje yra deguonies (pvz., vandenilio peroksidu). Medžiagos turi prasiskverbti pro išorinį plauko sluoksnį – kutikulę – ir oksidavimosi procesas turi vykti labai giliai plauko viduje. Kuo giliau vyksta reakcija, tuo ilgiau laikosi spalva. Tačiau kad dažas prasiskverbtų kuo giliau, oksidavimosi metu būtinai turi išsiskirti šiluma. O norint padidinti jos kiekį, reikia didesnės naudojamų dažiklių ir vandenilio peroksido koncentracijos. Taigi naudojant stambiamolekulės sandaros dažiklius, kurie įeina į tradicinių plaukų dažų sudėtį, dažymui prireikia daugiau cheminių medžiagų. Toks produktas yra gerokai agresyvesnis ir žalingesnis plaukams. Be to, nuolatos verčiant plauko kutikulę atsivėrinėti, ilgainiui plaukai gali būti nebepataisomai sužaloti, o pagrindinis baltymas, iš kurio sudarytas plaukas, – keratinas – suardytas. Ką rinksimės? Kosmetikos firmos tobulina kosmetikos formules ir žengdamos kartu su mada rūpinasi, kad plaukų dažymas nežalotų vienos iš gražiausių mūsų puošmenos – plaukų. Tai suteikia galimybę eksperimentuoti saugiai. Į sveikus kreminius dažus įeina įvairūs augaliniai ekstraktai, vitaminai E ir C bei kitos medžiagos, tausojančios plaukus. Tokios sudėties dažai suteikia galimybę nudažyti plaukus intensyviomis spalvomis, išsaugomas plaukų minkštumas, blizgesys, šimtu procentų nudažomi žili plaukai, išgaunami natūralūs ilgalaikiai atspalviai. Sveikatą tausojantys dažai būna be amoniako ar peroksido arba su labai nedidele, saugia jo koncentracija – taip nepažeidžiama plauko struktūra. Tokie dažai konservuojami natūraliomis priemonėmis. Jie neverčia plaukų kutikulių atsiverti, kad dažiklių molekulės galėtų patekti į vidų ir būtų pasiektas ilgalaikis efektas. Jiems pakanka natūralaus plaukų kutikulių porėtumo. Augalinių dažų ilgalaikį poveikį užtikrina speciali jų formulė, kurioje sumaniai derinami smulkiamolekulės sandaros dažikliai ir vertingi augalų ekstraktai. Asta Geibūnienė

Šaltinis: www.sveikas.lt

Kas slypi mūsų kosmetikos krepšeliuose?

Ar pirkdama kosmetikos priemones atidžiai išnagrinėjate informaciją ant pakuotės? Jeigu jums rūpi tai, ką tepate sau ant odos, nepraleiskite pro akis nė menkiausios detalės.

Atlikite eksperimentą — pasiimkite kelias kosmetikos priemones, kurias naudojate kasdien, ir išnagrinėkite jų sudėtį. Įspėjame — rezultatai gali apstulbinti!

Gamintojai sukčiauja

Kosmetikos gamintojai mėgsta skambius šūkius: „Natūralu!“, „Sveika!“,“Ekologiška!“, tačiau tiesos ten beveik tiek pat kiek ir natūralių ar ekologiškų medžiagų. Tokios sąvokos kaip „natūralu“, „sveika“ ir pan. neturi vienos sertifikavimo sistemos, todėl patikrinti, kas slypi už šių žodžių, galite tik atidžiai išnagrinėjusi etiketes.

Ar žinojote, kad kai kurie gamintojai natūralia vadina kosmetiką, kurioje yra nors 1 proc. natūralios medžiagos? Į didžiosios dalies kosmetikos sudėtį įeina vanduo. Jis yra natūrali medžiaga, taigi jeigu kosmetikos priemonėje yra vandens, gamintojams niekas nedraudžia jos vadinti natūralia, net jei visos kitos sudėtinės medžiagos su natūralumu neturi nieko bendra!

Kuo skiriasi natūrali ir ekologiška kosmetika?

Daugelis tarp šių dviejų kosmetikos rūšių deda lygybės ženklą, tačiau iš tiesų jos skirtingos. Ekologiška kosmetika yra ta, kuri sertifikuota ir pažymėta specialiu ženkliuku. Jai keliami reikalavimai yra ypač griežti: produktai turi būti pagaminti iš natūralių, ekologiniuose ūkiuose išaugintų augalinių žaliavų nedarant žalos aplinkai ir žmogui, nedidinant taršos.

Natūraliems produktams keliami reikalavimai nėra aiškiai apibrėžti, jie labiau susiję su sudėtimi. Natūraliose kosmetikos priemonėse neturėtų būti sveikatai kenksmingų medžiagų. Tačiau šie reikalavimai yra tik pačių gamintojų sąžinės reikalas. Jeigu ja pasitikite, puiku, tačiau jeigu nors truputį abejojate, lieka tik dvi išeitys: atidžiai skaityti etiketes arba rinktis sertifikuotus ekologiškus produktus, kurie atitinka jiems keliamus reikalavimus.

Saugi kosmetika

Sertifikuotos, įvairiais ženkliukais pažymėtos kosmetikos priemonės — geriausia išeitis skubančioms. Tačiau nusprendusi įsigyti tokios kosmetikos, vis tiek turite atlikti namų darbus. Europos Sąjungoje iki šiol nėra bendros kosmetikos priemonių sertifikavimo sistemos, todėl skirtingų šalių gamintojai vadovaujasi skirtingais reikalavimais.

Kad būtų lengviau susigaudyti, kaip žymimi produktai, pateikiame populiariausių ekologinių sertifikatų sąrašą:

„Ecocert“ — populiariausias ir stipriausias Europos ekologinis sertifikatas, sukurtas Prancūzijoje, kurio reikalavimai produkcijai — patys griežčiausi. Mažiausiai 95 proc. visų sudėtinių kosmetikos priemonės dalių turi būti natūralios kilmės, ne mažiau nei 95 proc. visų naudojamų augalų turi būti užauginti ekologiniuose ūkiuose. Žmogaus sveikatai žalingi sintetiniai ingredientai — draudžiami.
„Cosmetique Bio“, kitas prancūziškas sertifikatas. Jo reikalavimai panašūs kaip ir „Ecocert“, skirtumas tas, kad didžiausias leistinas sintetinės kilmės ingredientų kiekis — 5 proc.

BDIH — Europoje pripažinta vokiška sertifikavimo sistema. Ji šiek tiek liberalesnė. Šiame sertifikate nurodoma keletas leistinų medžiagų, kurios šiek tiek prasilenkia su ekologija. Pavyzdžiui, leidžiama naudoti neekologiškas druskas ir mineralinius ingredientus, taip pat gamtoje gaunamus konservantus.

„NaTrue“ — dar vienas vokiškas natūralios ir ekologiškos kosmetikos ženklinimas. Šis sertifikatas nustato, kiek priemonėje turi būti natūralių ingredientų, ir apibrėžia maksimalų leistiną kiekį ingredientų, kurie nėra natūralūs.

„The Soil Association“ — didžiausią ir aukščiausią vertę turinti ekologinio sertifikavimo asociacija Anglijoje.

„USDA Organic“ — žinomiausia Amerikos ekologinio sertifikavimo organizacija. Tiesa, amerikietiški gaminiai mažiau patikimi už europietiškus, nes ten sertifikavimo sistema yra kur kas liberalesnė.

Žalia gulbė — oficialus Skandinavijos ekologiškų gaminių ženklas.

Kodėl reikia skaityti etiketes?

Tai vienas dažniausių klausimų, kuris kirba stovint prie kosmetikos priemonėmis nukrautų lentynų. Ypač tuomet, kai kremas, lūpų dažai, šampūnas ar nagų lakas, kurį naudojame jau ne vienus metus, iki šiol mums tiko ir patiko.

Ar žinojote, kad iki 60 proc. to, ką tepame ant odos, patenka į kraują. Remiantis mokslo tyrimų rezultatais, naudojant kosmetikos priemones su įvairiomis cheminėmis medžiagomis gali išsivystyti alergija, vėžys ar net kitokios pavojingos ligos.

Šiais laikais kosmetikoje naudojama daugybė cheminių, sintetinių ir kt. medžiagų, kurių žala žmogui jau įrodyta ir patvirtinta. Nors jų kiekis reguliuojamas, kenksmingosios medžiagos kaupiasi, kol vieną dieną imame skųstis įvairiais sveikatos sutrikimais

lrytas.lt

Akmenų galia žmogui. SAFYRAS

Akmens aprašymas:

Safyrai simbolizuoja teisybę, nuoširdumą ir ištikimybę, savininkams atneša ramybę, meilę, džiaugsmą bei išmintį.

Zodiako zenklas:

Jautis, mergelė, svarstyklės, šaulys, vandenis, žuvys

Akmens spalva: Dažniausiai pasitaiko mėlyni safyrai, tačiau safyrų gali būti įvairių spalvų, įskaitant geltoną, žalią, baltą, bespalvį, rožinį, oranžinį, rudą ir violetinį. Vieni iš brangiausių - padparadžos safyrai, kurie yra oranžiškai rausvi.

Akmens sudėtis:

Safyras – korundo šeimos brangakmenis. Dažniausiai pasitaiko mėlyni safyrai, tačiau safyrų gali būti įvairių spalvų, įskaitant geltoną, žalią, baltą, bespalvį, rožinį, oranžinį, rudą ir violetinį. Vieni iš brangiausių - padparadžos safyrai, kurie yra oranžiškai rausvi. Safyrai dėl juose esančių rutlo priemaišų taip pat gali turėti asterizmo efektą, nuo kurio kabašonų forma šlifuotose safyruose matoma žvaigždė, dažniausiai šešių, bet gali būti ir dvylikos spindulių. Kai kada safyrai gali turėti ir katės akies efektą. Intensyvi mėlyna safyrų spalva dažniausiai išgaunama kaitinant bespalvius ar blankius safyrus aukštoje temperatūroje, toks apdirbimas taip pat pagerina akmens skaidrumą. Kietumas - 9 pagal Moso skalę.

Ezoterinės savybės:

Safyras yra rugsėjo mėnesio akmuo, taip pat Žuvų, Mergelės, Jaučio ir Šaulio ženklų akmuo. Safyras gali būti dovanojamas 5, 23 ir 45 vedybų metinėms. Safyrai simbolizuoja teisybę, nuoširdumą ir ištikimybę, savininkams atneša ramybę, meilę, džiaugsmą bei išmintį. Lemiamose situacijose padeda rasti geriausią sprendimą. Taip pat vertinami kaip antidepresniai akmenys, skatinantys intuiciją.

Poveikis kūnui:

Manoma, kad jie padeda reumato metu bei gydant psichines ligas. Safyras atstato organizmo energiją, padeda atsipalaiduoti, stiprina kraują, venų sieneles bei stabdo vidinį kraujavimą.

Makiažo gydrybės nešiojančioms akinukus.

Anot bendrovės pardavimo vadovės Lietuvoje Ramunės Karuzaitės, didžiausia klaida, kurią daro moterys, yra įsitikinimas, jog akiniai paslepia akis, todėl nebūtina dažytis.

Pasak jos, makiažo priemonėmis galime išryškinti gražiausius bruožus ar nukreipti dėmesį nuo ne tokių patrauklių. Tačiau nešiojant akinius su dioptrijomis, reikėų atkreipti dėmesį į keletą pagrindinių dalykų.

Trumparegių akinių lęšiai mažina akis, todėl tokius akinius nešiojančioms merginoms bei moterims patariama šiek tiek ryškiau dažytis. Tinkamiausios spalvos yra natūralios – rožės, slyvos, pilka, rausvai pilka. Nepatariama naudoti per šviesių akių šešėlių, nes tai sukurs efektą, lyg moteris būtų tik ką pakilusi iš lovos.

Kad akys įgautų išraiškingumo ir gilumos, paryškinkite išorinį kamputį ties blakstienomis tamsesniu pieštuku ar šešėliais, tik jokiu būdu neapveskite visos akies, nes tai jas optiškai dar labiau sumažins. Vakare blakstienas galima dažyti dviem ar net trim sluoksniais, bet reikėtų stebėti, kad jos nesiremtų į akinių stiklus.

Toliaregių akinių lęšiai akis padidina, todėl galima naudoti tamsesnių spalvų šešėlius – rudą, rusvą, oranžinę. Taip pat šešėlių spalvą galima rinktis artimą akies rainelės spalvai, tik ji neturėtų būti per daug ryški, geriau rinktis švelnesnį atspalvį. Vakare elektros ar žvakių šviesoje gražiai atrodo saikingai užtepti blizgūs šešėliai. Siūloma vengti juodo pieštuko, nes taip paryškintos akys atrodo pernelyg ryškiai ir nenatūraliai. Vietoj jo geriau rinktis pilkos ar rudos spalvų pieštukus.

Darantis makiažą patariama atsižvelgti į rėmelių tipą bei spalvą. Nešiojant berėmius akinius, akis dažyti galima ryškiau, o jei akiniai yra ryškios spalvos, akis dažykite neutraliai, labiau paryškinkite skruostus ar lūpas.

Jei šventinį vakarą dėvėsite puošnius auksinius ar aukso spalvos siaurus rėmelius, kurie dar gali būti puošti akmenukais, kristalais, ornamentais, akis galite ryškinti blizgiais šešėliais. Šiuo atveju šešėlių atspalvis turėtų būti panašus į rėmelių, pvz., jei rėmeliai blizgaus sidabro spalvos metalo, rinkitės šalto blizgesio šešėlius, ir atvirkščiai.

Tik nereikėtų persistengti blizginant akis. Akcentuokite akis, šviesiu blizgiu šešėliu patepdamos vokus po antakiu. Nepamirškite vadovautis taisykle – labiau ryškinamos arba akys, arba lūpos, todėl, jei sutelkėte dėmesį į akių makiažą, lūpas užteks padažyti pastelinės, švelnios spalvos blizgesiu. Taip pat nepamirškite sušukuoti, jei reikia, paryškinti antakių.

Bet kokio makiažo užduotis – paryškinti privalumus ir paslėpti trūkumus. O meistriškas ir tinkamai parinktas akių makiažas gali daryti tikrus stebuklus! Taikydama mažas gudrybes ir sumaniai naudodama kosmetines priemones, kiekviena moteris gali tapti laiminga didelių spindinčių akių, galinčių pakerėti bet kokį vyrą, savininkė.

Renkantis akių makiažą būtina įvertinti gamtos jums suteiktas ypatybes ir stengtis maksimaliai paryškinti natūralų savo grožį. Skirtingi makiažo variantai gali pakeisti akių plyšių plotį, jas padidinti, pakeisti atstumą tarp akių, padaryti jas patrauklias ir išraiškingas.

Korekcinio makiažo dėka galimos tokios optinės apgaulės

Makiažas gilioms akims. Rinkitės šviesius perlamutrinius šešėlius – taip optiškai padidinsite akis. Šviesiais šešėliais padažykite voką – nuo vidinio akių kampučio iki išorinio ir truputį toliau. Voko raukšlę truputį padažykite tamsesnio atspalvio šešėliu. Išsklaidykite liniją.

Makiažas nutolusioms akims. Optiškai sumažinti atstumą tarp akių galite padažydama tamsesniu šešėliu nuo vidinio akies kampučio iki voko vidurio. Šviesesniu šešėliu padažykite nuo voko vidurio iki išorinio akies kampo. Išsklaidykite dviejų šešėlių susikirtimo ribą, kad ji būtų švelni.

Makiažas arti esančioms akims. Kad atstumas tarp akių optiškai padidėtų, trupučiu korektoriaus padažykite vidinius akių kampučius. Akių kontūrų pieštuku virš blakstienų nubrėžkite labai ploną liniją, kuri storėtų link išorinio akies kampo. Šviesiais šešėliais plonai patepkite nuo vidinio akies kampučio iki voko vidurio. Truputį tamsesniais šešėliais padažykite nuo voko vidurio iki išorinio akies kampučio ir išsklaidykite šešėlių susijungimo vietą.

Plačiai atmerktos akys. Tamsių atspalvių šešėliai akis optiškai sumažina, padaro jas gilesnes, o šviesių atspalvių šešėliai akis padidina, jas „atveria“. Tad, jeigu norite, kad akys atrodytų didelės ir gražios, rinkitės šviesius šešėlius. Šešėlius tepkite pasidažiusi akių kontūro pieštuku ar apvedimu: taip žvilgsnis atrodys švelnesnis ir svajingesnis. Jeigu norite suteikti dramatiškumo, šešėlius tepkite prieš apvesdama akis pieštuku ar apvedimu.

Užrieskite blakstienas – tai padės joms įgyti formą. Dabar galite padažyti blakstienas tušu. Kad blakstienos atrodytų storesnės, naudokite tirštesnį tušą – akys atrodys didesnės. Niekuomet nedažykite blakstienų apatinio voko vidiniame kamputyje – tai akis optiškai padaro mažesnes, nei jos yra iš tikrųjų.

Blakstienos ir antakiai. Visažistų nuomone, antakiai yra svarbiausia moters veido dalis. Jei jūsų antakiai nėra idealios formos ar yra nelygūs, jie gali sugadinti bet kokį makiažą. Atminkite, jog net nežymus antakių formos pakeitimas gali pakeisti jūsų išorę. Todėl antakių korekcijai reikalingas ypatingas dėmesys. Patikėkite šį nelengvą darbą patyrusiam specialistui, dirbančiam geros reputacijos salone. Meistras suteiks antakiams geriausią formą, o vėliau pati galėsite šią formą palaikyti.

Itin šviesius antakius specialistai rekomenduoja padažyti atspalviu tamsiau, kad veidas taptų išraiškingesnis. Kad antakiai atrodytų tvarkingesni, juos galima padažyti specialiu pieštuku, o formą suteikti šepetėliu.

Kad nedarytumėte klaidų naudodamasi blakstienų tušu, savo dėmesį sutelkite į skirtingos paskirties tušo užtepimą. Jei blogai užtepsite storinantį tušą, blakstienos gali atrodyti apleistos ir sunkios.

Ilginantį tušą naudokite taip: užtepusios vieną sluoksnį leiskite jam nudžiūti ir tik tuomet tepkite antrą ir trečią sluoksnį. Šiame tuše yra ilginančių medžiagų, ir jei dažysite nenudžiūvusias blakstienas, trokštamo efekto nepasieksite.

Idealaus makiažo pasalptys

Makiažas – tai stebuklingoji lazdelė, kurios pagalba pelenė akimirksniu gali pavirsti princese. Moterys tai puikiai supranta ir jau ne vieną tūkstantmetį naudojasi šešėliais, lūpų dažais, tušu...

Tačiau net tos, kurios kosmetika naudojasi visą gyvenimą, nežino visų jos galimybių. Štai keletas visažistų paslapčių.

1. Pirmasis patarimas apie akių makiažą. Jei neturite po ranka storinančio tušo, galite naudotis paprasčiausia biria pudra. Papudruokite blakstienas, tuomet užtepkite tušo – blakstienos atrodys puresnės ir tankesnės. Kad žvilgsnis taptų atviresnis ir spindintis, pasinaudokite baltais perlamutriniais šešėliais – jais tepkite vidinius akių kampučius ant viršutinio ir apatinio voko.

2. Norėdama pakoreguoti makiažą prieš vakarinį susitikimą, pasinaudokite drėgna popierine servetėle. Ja sudrėkinkite veidą – taip pašalinsite ir per dieną susikaupusį dulkių sluoksnį. Tuomet lengvai papudruokite veidą. Dienos bėgyje blakstienų tepti tušu nepatartina – vakarop jis gali pradėti trupėti.

3. Dalykinės moters dieninis makiažas turi būti energingas. Tą pasieksite lūpų dažų pagalba. Biure naudokitės matiniais ryškių atspalvių (nuo oranžinės iki slyvinės) lūpų dažais. Jie puikiai papildo dalykinius kostiumėlius ir suteikia verslininkei moteriškumo. Prieš vakarinį susitikimą matinius dažus galite patepti blizgesiu, tuomet atrodysite ne taip formaliai.

4. Kad makiažas ilgai atrodytų taip, lyg ką tik padarytas, toninį kremą tapkite tiesiai ant nuvalytos odos, nenaudodama makiažo pagrindo. Po to pasipudruokite ir užtepktie skaistalus. Tuomet paimkite tris kubelius ledo ir energingais sukamaisiais judesiais ištrinkite jais veidą. Nebijokite sugadinti makiažo – kiekvienas ledo kubelis naudojamos iki tol, kol ima tirpti.

5. Pavargusią odą galima atgaivinti prieš darant makiažą. Tam reikia sumaišyti citrinos sultis su vandeniu, kad sulčių būtų kiek mažiau nei vandens. Tokio toniko poveikis lyginamas su veiksmingiausiomis stangrinančiomis priemonėmis. Kad akys spindėtų, akies kamputyje padėkite mažytį raudoną taškelį. Tam prireiks tik teptuko ir lūpų dažų. Tačiau atminkite, kad taškelis turi būti visai mažas.

6. Dažnai tenka susidurti su dekoratyvinės kosmetikos nepatvarumo problema, dėl ko net ir profesionalus makiažas gali „nubėgti“. Rekomenduojama rinktis specialią kosmetiką su vašku ir silikonu – ji išlieka gan ilgai ir nenuvilia nei kasdieniniame gyvenime, nei vakarėlio metu.

7. Kad makiažas išliktų ilgiau, akių kontūrų pieštuką naudokite po to, kai užtepėte toninį kremą ir papudravote. Tuomet dar kartą galite papudruoti pieštuko liniją ar užtepti vokų šešėlius – taip fiksuosite pieštuką. Lūpas padenkite plonu toninio kremo ar pudros sluoksniu, tuomet apveskite lūpų kontūrų pieštuku ir tik tada šepetėliu užtepkite lūpų dažus. Kad lūpų dažai kuo ilgiau išliktų ant lūpų, lūpas sudrėkinkite šlapia popierine servetėle ir viską pakartokite iš naujo.

8. Nepamirškite paprastos taisyklės: toninis kremas plonu sluoksniu tepamas ant viso veido, tame tarpe ir vokų, smakro ir viršutinio kaklo trečdalio. Tepimo linija turi baigtis nepastebimai, ją kruopščiai išsklaidykite. Jei neturite po ranka specialios priemonės patamsėjusiems paakiams, jums pagelbės toninis kremas: teptuku kruopščiai patepkite tamsias sritis ir pirštų pagalvėlėmis lengvais judesiai išsklaidykite iš apačios į viršų. Tuomet toninį kremą fiksuokite biria pudra. Kad toninis kremas užsiteptų lygiai ir būtų mažiau pastebimas, jį galima sumaišyti su bet kokiu drėkinančiu kremu veidui (santykiu 3:2).

9. Skruostikaulius papudruokite įdegio atspalviu ir užtepkite skaistalus. Patarimas: pirmąjį kartą perbraukite per delną, taip panaikinsite skaistalų perteklių ir būsite tikra, jog nuo skaistalų neliks dėmių. Ant nosies nugarėlės plona tiesia linija tepkite dramblio kaulo spalvos šešėlių, o jei nosį reikia dar ir sutrumpinti, tuomet ši linija turi baigtis nepasiekusi nosies galiuko, maždaug likus 1cm iki jo. Kad veidas atrodytų gaivesnis, skaistalais perbraukite per nosies sparnelius, ausų spenelius ir smakrą.

10. Norite atrodyti jaunesnė? Reikia akcentuoti tris veido taškus. Pirmas taškas yra po antakiais, ties jų pradžia. Šį tašką patepkite skaistalais. Kitas taškas – skruostikauliai ir sritis po jais. Jį taip pat lengvai patepkite skaistalais. Paskutinis taškas – viršutinės lūpos paraleliniai taškai antakiams. Šie ant veido sudėti akcentai suformuoja rombą. Veidas vizualiai pailgėja, tampa jaunesnis ir ryškesnis. Bet kuri moteris, įvaldžiusi šią techniką, gali tapti gražuole vien tik skaistalų ir lūpų dažų pagalba.

Akmenų galia žmogui. SMARAGDAS

Akmens aprašymas:

Tai gyvenimo, besąlyginės meilės ir klestėjimo akmuo.

Akmenų forma: Heksagonalinė

Akmens spalva: Smaragdai yra ryškiai žali, žali su melsvu atspalviu ar žali su lengvu gelsvos spalvos atspalviu.

Akmens sudėtis:

Smaragdas - berilo šeimos akmuo. Cheminė formulė - Be3Al2(SiO3)6. Berilo rūšiai dar priklauso akvamarinas, morganitas, heliodoras. Berilo vertę daugiausia lemia medžiagos ryškumas. Smaragdui jo puikią spalvą suteikia chromo ir vanadžio priemaišos, esančios jo sudėtyje. Smaragdai neturėtų būti painiojami su žaliaisiais berilais, kurių spalva yra blankiai žalia ar žalsva su gelsvos atspalviu. Smaragdai yra ryškiai žali, žali su melsvu atspalviu ar žali su lengvu gelsvos spalvos atspalviu. Kietumas - 7.5-8 pagal Moso skalę.

Radimvietės: Kolumbijoje, Zambijoje ir Brazilijoje, taip pat Australijoje, Indijoje, JAV, Pakistane, Indijoje

Ezoterinės savybės:

Smaragdai saugo šeimos židinį, neša į namus meilę, turtus, sėkmę ir laimę, skatina vaisingumą, gerovę, garbę, padeda niurgzliams pralinksmėti. Smaragdai padeda komunikacijai, atskleisti tiesą bei pamirštą informaciją. Gydo emocines žaizdas, apsaugo nuo piktos akies. Smaragdas – vienas geriausių širdies ligų gydytojų, suteikia gyvybinės energijos ir tonizuoja organizmą.

Poveikis kūnui:

Ramina alrgijas, egzemą, reumatą, hormoninius sutrikimus. Gydo auglius. Taip pat padeda regėjimui bei užtikrina lengvą gimdymą.

Kontraceptikai: žvilgsnis į ateitį

Gyvename hormoninių kontraceptikų aukso amžiuje. Šiandien būtent jie laikomi efektyviausiomis ir saugiausiomis priemonėmis nuo nepageidaujamo nėštumo.
Mažai tikėtina kad artimiausiu metu kontracepcijos srityje mūsų lauktų stulbinantys atradimai nesusiję su hormonais, kadangi visas žmogaus lytinis ciklas priklauso tik nuo organizme vykstančių hormoninių pokyčių.

Visi kiti kontracepcijos metodai, kaip parodė ne vienas jų naudojimo dešimtmetis, ne itin patikimi. Iš laukiamiausių kontracepcijos metodų įdomiausi ir patraukliausi ketina rastis būtent hormoninės kontracepcijos srityje.

Vienas jų – vyrų hormoninė kontracepcija.

Vyrų kontracepcijos paieškos

Šiuo metu kaip tik bandoma pagaminti vyrišką hormoninę tabletę ir implantą su lytiniais hormonais (testosterono ir progestageno kokteiliu arba hipofizės hormonais), kurie stabdytų spermatozoidų gamybą niekaip nepaveikdami gebėjimo turėti vaikų ateityje. Šie preparatai ketina turėti teigiamų šalutinių efektų, vienas iš jų – saugoti nuo prostatos auglių.

Kontraceptikai moterims

Pagrindinės moterų hormoninės kontracepcijos vystymosi gairės yra šios:

1. Patogesnių kontraceptikų gaminimas;

2. Šalutinių efektų mažinimas;

3. Sisteminio poveikio moters organizmui mažinimas arba šalinimas;

4. Naujos gydomojo ir profilaktinio efekto galimybės.

Skelbiama, kad jau netrukus atsiras kontraceptikai (tabletės, žiedas ir gelis) su natūraliais estrogenais. Bandomas gaminti kontraceptinis žiedas, kuris bus naudojamas 1 kartą per metus, turės profilaktinį ir priešvirusinį poveikį.
Ginekologijos ekspertai teigia, kad pastaruoju metu efektyviausias ir labiausiai paplitęs apsaugos nuo nėštumo būdas – hormoninė kontracepcija, visų pirma – mažų ir mikro dozių oraliniai kontraceptikai.

Pastaraisiais dešimtmečiais būta įvairiausių bandymų atrasti saugią kontracepciją. Vartoti vietiškai veikiantys cheminiai preparatai, biologinių skysčių surinkimo rezervuarai (vyriškas ir moteriškas prezervatyvai), chirurginiai metodai ir kt. Visi jie turėjo rimtų trūkumų: arba per mažą patikimumą, arba buvo nepatogūs, netgi susiję su rizika (pvz. chirurginė operacija), todėl nepaliauta nuolat ieškoti geresnių kontracepcijos metodų.

Šiuo metu gyvename hormoninės kontracepcijos eroje. Kažin ar artimiausiu metu bus sukurta kas nors dar patogesnio, saugesnio, efektyvesnio nei hormoninė kontracepcija. Žmogaus dauginimosi procesus nuo pradžios iki galo reguliuoja lytiniai hormonai, nuo jų priklauso tiek lytinių ląstelių brendimas (kiaušialąstės, spermatozoidų), tiek ir organizmo pasirengimas apvaisinti ar pastoti.

Tik veikiant reprodukcinę moters sistemą lytiniais hormonais įvairiuose lygmenyse galima pasiekti iškart keleto efektų (blokuoti ląstelių brendimą, sumažinti spermatozoidų galimybę patekti į gimdą ir neleisti gimdai pasiruošti nėštumui) ir užtikrinti maksimalų metodo patikimumą.

Hormoniniai kontracepcijos metodai išpopuliarėjo visame pasaulyje. Pasak tarptautinių ekspertų, tam, kad būtų galima juos vartoti, nebūtina atlikti jokių specialių tyrimų, juos paprasta ir patogu naudoti (dėl to jie taip išpopuliarėjo), juos vartojant išsaugomas konfidencialumas, moteris pati gali priimti sprendimą dėl nėštumo planavimo, kadangi nereikia specialiai eiti pas gydytoją nusprendus nebesisaugoti nėštumo. Vaisingumas paprastai atsistato jau per pirmąjį mėnesį nustojus vartoti hormoninius kontraceptikus. Be to, hormoninius kontraceptikus galima rinktis ne tik vadovaujantis saugumo ir patikimumo kriterijais, bet ir priklausomai nuo vartojimo režimo, atsižvelgiant į psichologines moters ypatybes. Pavyzdžiui, galima rinktis kasdien, kartą per savaitę ar kartą per mėnesį vartojamus kontraceptikus. Jei moteris užmarši, neketina kasdien rūpintis gerti po tabletę – gali rinktis kontraceptinį žiedą, kuris dedamas kartą per mėnesį. Jei jos gyvenimas stabilus, dienos režimas retai kada keičiasi – puikiai tiks ir kasdien vartojamos tabletės.

Atskiru privalumu laikomi vadinamieji gydomieji hormoninių kontraceptikų efektai. Įrodyta, kad hormoniniai kontraceptikai gali gydyti premenstruacinį sindromą, endometriozę ir kitas nuo hormonų priklausančias ligas. Taip pat daugelis hormoninių kontraceptikų padeda atsikratyti riebios odos ir jaunatvinių spuogų, mažina tikimybę susirgti kiaušidžių ir gimdos vėžiu, mažėja menstruacijų metu netenkamo kraujo kiekis, silpnėja skausmas, pasireiškiantis menstruacijų metu, moteris šiuo periodu išlaiko gerą savijautą ir darbingumą. Kitaip tariant, moteriai suteikiama galimybė pačiai kontroliuoti savo kūną, pačiai spręsti, ar apskritai ji nori menstruacijų bei nutarti, kada ji norėtų pastoti.

Hormoninės kontracepcijos priemonės turėjo daug įtakos socialinės moters pozicijos kitimui visuomenėje.

Manoma, kad ir ateity būtent hormoniniams kontraceptikams bus teikiama pirmenybė, taigi jie ir toliau liks viena labiausiai tyrinėjamų ir tobulinamų kontracepcijos sričių.

www.mama.lt

Pats GERIAUSIAS seksas

Kiekviena mergina svajoja tapti savo partneriui nepakartojama lovoje. Tą patį galime pasakyti ir apie vyrus.

Kanados mokslininkai nusprendė atlikti tyrimą, norėdami sužinoti, kas vis dėl to lemia nepakartojamą seksą. Tyrimo metu mokslininkai nustatė net aštuonias svarbiausias priežastis, dėl kurių seksas gali būti tiesiog fantastiškas! Ne toks jau didelis skaičius, ar ne?

Stebina tai, kad orgazmas į šį sąrašą nepateko. Matyt, žmonės šiam žodžiui suteikia labai didelę reikšmę, pamiršdami, jog seksas gali būti geras ir be jo.Tokiame viliojančiame eksperimente dalyvavo daugiau nei 5000 žmonių, kurių amžius svyravo nuo 23 iki 65 metų.

Skelbiame visą sąrašą:

1. Visiškas susikoncentravimas į seksą.

2. Artimas psichologinis partnerių ryšys.

3. Pagarba, rūpestis ir žavėjimasis.

4. Gebėjimas jausti partnerio norus be žodžių.

5. Atsipalaidavimas ir nuoširdumas.

6. Laiko nuovokos praradimas ir vidinė ramybė.

7. Pasiruošimas eksperimentams.

8. Pasiruošimas partneriui visiškai atsiduoti.

Apibendrinant, susikoncentruojame, atsipalaiduojame ir visiškai atsiduodame. Tikra meilė – ne ko kokie tai „padirbti“ jausmai tarp dviejų žmonių. Tai įrodo pats žmogaus kūnas, kuris papasakoja apie save daug daugiau, nei tai padaryti sugebame patys.

www.imunitetas.lt

Česnakas - natūralus antibiotikas

Apie česnakus rašyta ir kalbėta jau labai daug, tačiau būtų keista, jei savo rubrikoje Superdaržovė nepaminėtume šio natūralaus antibiotiko ir pikantiško prieskonio.

Peršalimo ligos ypač puola žiemą ir pavasarį, tada vis dažniau griebiamės česnako - dedame į patiekalus, valgome su duona ar tiesiog gaminame įvairias užpiltines. Kuo naudingas česnakas ir kaip geriausia jį vartoti?

Istorijos keliais

Manoma, kad česnakai kilę iš Pietų Azijos. Remiantis tyrinėjimais, pirmasis rastas rašytinis šaltinis apie česnaką - Dioskorido raštai (apie 50-70 m.).

Beje, jau pats valgomojo česnako lotyniškas pavadinimas Allium sativum L. atskleidžia jo skonio savybes - allium kilo iš keltų kalbos žodžio all, o tai reiškia „deginantis".

Avicena, persų gydytojas ir mokslininkas (X a.), siūlė česnaką valgyti nuo visų ligų. Ir dabar natūralios medicinos atstovai tikina, kad ši daržovė skatina išsiskirti prakaitą, šlapimą, mažina karščiavimą, kraujo spaudimą, cholesterolio kiekį, skystina kraują, malšina galvos skausmus, gerina miegą, virškinimą. Netgi sakoma, kad česnakai užkerta kelia vėžiui, o kartais ir suardo jau esančias vėžines ląsteles. Patariama per dieną suvalgyti bent skiltelę česnako, kad perpus sumažėtų vėžio rizika.

Medikų nuomonė

Ne visi medikai sutinka su išgirtosiomis česnakų savybėmis. Nors jie neabejoja šios daržovės nauda, tačiau vaistu nuo visų ligų nelaiko. Ir perspėja būti atsargiems, nes padauginus česnakų galima ne padėti sau, o pakenkti. Žinoma, viena skiltelė žalos nepadarys, tačiau padauginti nereikėtų. Medikai siūlo atkreipti dėmesį į keletą dalykų.

● Kai kurie mokslininkai skelbia, kad česnakai neturi poveikio cholesteroliui, mažai veikia kraujo spaudimą ir gliukozės kiekį kraujyje.

● Daug česnakų nereikėtų vartoti prieš operacijas, nes jie skystina kraują, tad yra rizika nukraujuoti.

● Didelis česnakų kiekis gali sukelti virškinamojo trakto negalavimų, pykinimą, vidurių pūtimą, turėti neigiamos įtakos kepenų veiklai.

● Be abejo, daug česnako nereikėtų valgyti laukiantis ir žindant kūdikį, sergant inkstų ligomis, taip pat tada, jei vartojami kraujo krešėjimą mažinantys vaistai.

Česnakai - ne tik maistui

Turbūt bene visi žino, kad česnakai labai tinka marinatams, konservams gaminti, žuvų, mėsos valgiams pagardinti - maistui suteikia pikantiško skonio (tik juos reikėtų dėti baigiant gaminti). Beje, švieži česnakai kur kas naudingesni nei pakepinti - išlieka daugiau gydomųjų medžiagų. Tačiau šią daržovę tinka naudoti ne tik virtuvėje.

● Džiovintų laiškų ir lukštų užpilu galima purkšti medelius, rožes nuo kenkėjų (10 l vandens - 100 g užpilo).

● Česnakų tinktūra naudojama nuo pleiskanų, taip pat plaukų šaknims stiprinti.

● Česnakais galima pabandyti išnaikinti karpas - kasdien patrinkite perpjauta skiltele. Taip pat tinka ir česnakų sultys arba sutrinta skiltelė su sviestu.


Receptai

Česnakų tinktūra

Sumaišykite vieną dalį česnakų su trimis dalimis spirito (40 ° stiprumo). Šiltai palaikę apie savaitę nukoškite.

Česnakų ir aliejaus mišinys

Sutrinkite dvi česnakų galvutes, užpilkite dviem stiklinėmis nerafinuoto aliejaus, išmaišykite ir palaikykite šaldytuve. Tada įpilkite šaukštelį citrinų sulčių, išmaišykite. Tokį mišinį vartokite prieš valgį tris kartus per dieną po šaukštelį. Geriausia - du mėnesius. Liaudies medicinos šalininkai teigia, kad taip paruošti česnakai padeda esant širdies spazmams ir gydant galvos smegenų kraujagyslių ligas.

Česnakai - nuo kosulio

Į dvi stiklines pieno įdėkite keturias česnakų skilteles ir pavirkite apie 10 minučių. Nukoškite. Vartokite šiltą po pusę stiklinės keturis kartus per dieną. Bet ne ilgiau kaip 5 dienas!

Česnakų užpilas

Šaukštelį susmulkintų česnakų užpilkite dviem stiklinėmis virintu nekarštu vandeniu, palaikykite apie valandą, tada nukoškite. Vartokite po valgio tris kartus per dieną po pusę stiklinės.

500 metų senumo receptas

Manoma, kad taip česnakus ruošė dar prieš pusę tūkstančio metų... Šis mišinys grąžina jėgas, šalina nuovargį, gerina savijautą, miegą. Poveikis pajuntamas maždaug po 10 dienų.

4 citrinų sultis išspauskite į stiklainį, įdėkite 400 g sutrintų česnakų, išmaišykite, uždenkite plona medžiaga ir palaikykite parą tamsioje vietoje.

Česnakų pasta su bazilikais
1 kg česnakų apipilkite verdančiu, tada - šaltu vandeniu. Nulupkite, sutrinkite virtuviniu kombainu, įberkite apie 50 g druskos, įdėkite bazilikų, įpilkite 300 g aliejaus ir išmaišykite.

Marinuoti česnakai
2 kg česnakų, 1 l vandens, 70 g druskos, 100 ml obuolių acto.

Reikės maždaug 2 kg česnakų - nulupkite tik viršutinį lukštą, nupjaukite stiebą ir šakneles. Nuplaukite šaltu vandeniu ir sudėkite į pakaitintą stiklainį. Pagaminkite marinatą iš vandenyje ištirpintos druskos (1 l vandens - 70 g druskos) ir 100 ml obuolių acto. Užpilkite juo česnakus ir laikykite tamsioje vietoje kambario temperatūroje.

Bazilikų padažas su česnakais
2 susmulkintas česnakų skilteles, 150 ml gero alyvuogių aliejaus, 25 g riešutų (žemės, graikinių) arba pinijų sėklų ir 2 saujas špinatų lapų sutrinkite virtuviniu kombainu, įberkite druskos, pipirų. Sumaišykite su 50 g sutarkuoto parmezano, užpilkite truputį alyvuogių aliejaus.

Verta žinoti...

Česnakus reikėtų sugrūsti, susmulkinti ar tiesiog sukramtyti - tada juose esanti medžiaga alijinas virsta glicinu ir organizmui suteikia daugiau naudos. Be to, tyrimais nustatyta, kad jei nuluptą česnaką palaikysime 15 minučių ir tada įdėsime į verdantį valgį, išliks kai kurios jo gydomosios savybės, kurios verdant paprastai prarandamos.

Beje, jei nemėgstate aštraus česnakų kvapo, valgykite juos su šviežiomis petražolėmis - šios panaikina aitrumą.

Silpnavalėms

Dėmesio! Išbandyta su savimi ir artimaisiais. Aš numečiau 22kg per 3 mėnesius, vyras – 20kg per 2 mėnesius.

Taisyklės:

1. Maistą padalinkite į 3 lygias dalis: pusryčiams, pietums ir vakarienei. Vakarieniaukite iki 18 valandos.

Jei nespėjote, apie valgį pamirškite.

2. Nevartokite angliavandenių: duonos, kruopų, cukraus, medaus, bulvių, vynuogių, bananų, melionų.

3. Būtina valgyti mėsą, žuvį arba varškę (porcija turi būti jūsų delno dydžio). Derinimas: mėsa, žuvis – su daržovėmis, varškė – su vaisiais.

4. Gerkite nekaloringus, neriebius gėrimus.

Efektas neįtikėtinas – 6-10kg per mėnesį. Svoris stabilizuojasi.

Kaip vandens vartojimas padeda sumažinti svorį?

1. Vandenyje nėra kalorijų, riebalų ir cholesterino, todėl jį galima vartoti beveik neribotais kiekiais. Suprantama, perteklius žalingas visais atvejais, todėl kad vartojant itin didelius kiekius (atitinkančius kūno svorį) vandens, iš organizmo kartu su šlakais pasišalina ir naudingos medžiagos. Tačiau vanduo suteikia sotumo jausmą, nors ir laikiną. JAV atlikti tyrimai parodė, jog 98% tiriamųjų po kiekvienos išgertos stiklinės vandens pradingdavo alkio jausmas.

2. Vanduo būtinas biocheminiams procesams, kurių metu perdirbami riebalai. Vandens prisotintos ląstelės lengvai ištirpdo riebalus, kai tuo tarpu bevandenės ląstelės juos kaupia.

3. Kad numestumėte svorio, būtina atsikratyti skysčių. Problema tame, kad organizme trūkstant vandens įsijungia „lašelinė“ – apsaugos ir ekonomiško skysčių vartojimo mechanizmas. Tokiomis sąlygomis organizmas „kaupia“ skysčius, neleisdamas jiems pasišalinti iš organizmo.

4. Vartojant nepakankamai vandens, inkstai nesusitvarko su savo užduotimi ir dalį savo darbo „perkelia“ kepenims, kurios riebalų susikaupimą turi paversti organizmui naudinga energija. Tačiau jei kepenims tenka perimti dalį inkstų darbo, tuomet riebalų skaidymas lieka antroje vietoje, o tai atsispindi mūsų figūroje.
5. Dar viena vandens kaupimo (patinimų) priežastis – druskų tirpdymas. Trūkstant organizme vandens, kiekvienas lašelis tampa aukso vertės, todėl vietoje skysčių pašalinimo, organizmas jį „kaupia“ tarpląsteliniuose tarpuose, kad išlaikytų druskų balansą. Štai iš kur atsiranda riešų, čiurnų, kojų patinimai.

Organizmas pernešti natrį gali tik nedideliais kiekiais. Kuo daugiau druskos valgote, tuo daugiau vandens reikia organizmui, kad ją ištirpdytų.

Geriant šaltą vandenį, organizmas papildomai sudegina kalorijų, kad sušildytų šį vandenį iki kūno temperatūros. Tokiu būdu, kiekvienas ledo kubelis sudegina 25 kalorijas.
Visa tai tik teorijos, o dabar arčiau reikalo! Viskas, ko jums reikia pirmajam etapui – tai išgerti 8 stiklines vandens kasdien (vasarą 10 stiklinių). Kad jums būtų lengviau, štai 10 paprastų patarimų:

1. Pastatykite po didelę stiklinę vandens kiekvienoje jūsų buvimo per dieną vietoje: gale lovos, virtuvėje, salone, darbo vietoje.

2. Kai norisi prisivalgyti „blogo“ maisto, skubiai išgerkite stiklinę vandens. Pasijusite soti ir išvengsite nereikalingų kalorijų, o alkis po kurio laiko praeis.

3. Išgerkite dvi stiklines iš karto nubudus, o po to po stiklinę vandens kas valandą. Taip dienai pasibaigus jūsų vandens norma bus įvykdyta.

4. Arbatos ar kavos puodelį pakeiskite puodeliu karšto vandens su lašeliu medaus.

5. Naudinga gerti per šiaudelį – darydama didesnį gurkšnį išgersite daugiau.

6. Užšaldykite nedidelius nuluptos citrinos, laimo ar apelsino gabalėlius. Juos galėsite naudoti vietoje ledo – jie ir atgaivins, ir suteiks papildomą kiekį vitaminų.

7. Po apsilankymo tualete išgerkite po stiklinę vandens, kad papildytumėte vandens atsargas.

8. Negerkite gazuoto dietinio vandens, kol neišgersite 2-4 stiklinių paprasto vandens.

9. Išgerkite po stiklinę vandens prieš ir po kiekvieno valgymo. Taip pat išgerkite po stiklinę vandens prieš kiekvieną užkandį, tuomet daug nesuvalgysite.

10. Darykite tai gražiai: gerkite vandenį iš raštuotų stiklinių.

www.edieta.mama.lt

Odos tipai ir jos priežiūra

Odos tipai Odos tipą lemia genetiškai paveldėta hormonų pusiausvyra (vyriškieji lytiniai hormonai androgenai skatina, o moteriškieji lytiniai hormonai estrogenai slopina riebalinių liaukų sekreciją). Pagal riebalinių liaukų išskiriamų riebalų kiekį (normalus riebalų kiekis, per mažai riebalų arba per daug riebalų) oda skirstoma į normalią, sausą, riebią ir mišrią. Normalios odos priežiūra Normali oda yra švelni ir lygi kaip aksomas, drėgna, vientisos natūralios spalvos, poros neišsiplėtusios, nėra inkštirų, nėra riebaus blizgesio, pleiskanėlių, pH 5–6. Normalią odą reikia valyti du kartus per dieną augalinės kilmės pieneliu, žele, putomis ar pan., šveisti vieną arba du kartus per mėnesį. Taip pat odą reikia saugoti nuo šalčio, vėjo, ultravioletinių spindulių, atsižvelgiant į metų laiką, amžių. Galima naudoti dieninį kremą, emulsiją, šaltuoju laikotarpiu – naktinį kremą arba dieninį kremą, skirtą jautriai odai. Sausos odos priežiūra Sausa oda plona, šiurkšti, netolygios spalvos, gali pleiskanoti, poros užsidariusios, jų nematyti, nėra inkštirų, riebaus blizgesio, pH 4–5. Oda gali išsausėti dėl kenksmingo aplinkos poveikio (saulės spindulių, vėjo, šalčio), netinkamos priežiūros (dažnai ją valant, šveičiant), netinkamos mitybos (vartojant per mažai skysčių), odos senėjimo. Sausą odą galima valyti tik vakare, su pieneliu, kurio sudėtyje yra natūralaus augalinio aliejaus. Atsižvelgiant į odos būklę, ją reikėtų šveisti vieną kartą per mėnesį. Atkurti natūralią drėgmės pusiausvyrą galima naudojant simondsijų, avokadų, saulėgrąžų, migdolų, sojų, daigintų kviečių aliejų, nes juose daug riebiųjų rūgščių, vitaminų A, E, D. Kosmetologijoje ypač vertinamos trys riebalų rūgštys: linolo, linoleno ir omega-3. Šių medžiagų daugiausia yra naktiniuose, maitinamuosiuose kremuose. Jais reikia atgaivinti epidermį. Kremą švelniai, sukamaisiais judesiais įtrinkite į odą. Augaliniai aliejai apsaugo nuo kenksmingų aplinkos sąlygų, maitina odą. Be to, kad oda neišsausėtų, reikia gerti daug skysčių, vengti kavos, alkoholio. Riebios odos priežiūra Riebi oda stora, pilkos spalvos, dėl išskiriamo per didelio riebalų kiekio poros užsikemša, atsiranda spuogų, inkštirų (gali prasidėti pūlinis uždegimas). Oda gali tapti riebi dėl to, kad ilgai buvo naudojami riebūs kremai, kitos kosmetikos priemonės, taip pat netinkamai ar nepakankamai buvo valoma oda, patyrus stresą. Nustatyta, kad mitybos įpročiai beveik neturi įtakos, išskyrus maistą, kuris dirgina nervų sistemą – kava, aštrūs patiekalai ir pan. Riebią odą reikia valyti bent jau du kartus per dieną (teoriškai kas keturias valandas), žele arba putomis, kurių sudėtyje nėra riebalų. Odą šveisti patariama kartą per savaitę, negalima tose vietose, kur yra pūlinių. Tinka valomosios, raminamosios, vėsinamosios kaukės. Galima naudoti tonikus su siera, spirituotus – ant pačių pūlinukų. Patariama naudoti kreminę želę, reguliuojančią riebalinių liaukų funkciją ir turinčią antibakterinį poveikį. Naudoti šias priemones galima tik tada, kai nėra saulės – tada oda išsisluoksniuoja, tampa lygi, geriau sugeriamos kitos medžiagos. Mišrios odos priežiūra Tai dažniausiai pasitaikantis odos tipas. Riebalinių liaukų išskiriami riebalai nevienodai pasiskirsto įvairiose veido odos srityse: kaktos, nosies ir smakro oda dažniausiai būna riebi, o smilkinių, skruostų, kaklo ir ypač aplink akis – sausa. Mišriai odai skiriamos specialios kosmetikos priemonės, sugeriančios riebalus riebiose vietose ir maitinančios bei drėkinančios sausas odos vietas. Neretai patariama naudoti skirtingas priemones riebios ir sausos odos ploteliams, t. y. riebią kaktos, nosies, smakro odą tepti riebiai odai skirtais kremais ir kitomis priemonėmis, o sausą skruostų, smilkinių, paakių odą prižiūrėti sausai odai skirtomis priemonėmis. Valyti mišrią odą galima žele arba pieneliu, o šveičiant šveitikliu reikia labai atsargiai elgtis su sausomis odos vietomis. Odos aplink akis priežiūra Oda aplink akis yra pati jautriausia kūno vieta. Ji ypač plona ir gležna. Paakių odai reikia ypatingos priežiūros. Netinkamai valant odą aplink akis, dėl nepalankių aplinkos veiksnių, patirtų stresų, nuovargio, nemigos, netinkamos mitybos, rūkymo ji gali sukelti įvairių problemų: atsiranda mažų raukšlelių, tamsių ratilų po akimis, paakiai patinsta, paburksta. Kaip gelbėtis nuo mažų raukšlelių paakiuose Dėl nepakankamo drėgmės kiekio, saulės spindulių poveikio, patirtų stresų paakiuose ima ryškėti smulkios raukšlelės. Su jomis kovoti padės akiniai nuo saulės, apsauginiai kremai nuo saulės arba raminamieji kremai. Kaip kovoti su tamsiais ratilais po akimis Tamsūs ratilai po akimis gali būti nuovargio, įtampos, nemigos, rūkymo, įvairių ligų liudininkas. Kad jų neatsirastų, pirmiausia reikėtų vakarais kruopščiai ir labai atsargiai, netempiant odos, nusivalyti makiažą. Labai senas ir patikimas būdas, geriausiai padedantis įveikti tamsius ratilus, – ant paakių patartina uždėti plonų agurkų griežinėlių. Taip pat efektyvūs įvairūs kremai, skirti prižiūrėti odai aplink akis. Kaip mažinti patinimą aplink akis Dėl netinkamos mitybos, nuovargio, nemigos, patirtų stresų atsiradusį paburkimą aplink akis padeda mažinti tinkamas makiažo valymas, tinkamos odos priežiūros priemonės. Patartina naudoti ypač veiksmingas kaukes, skirtas odai aplink akis. Dešimčiai minučių uždėta kaukė paslėps nuovargio požymius, sumažins patinimą. Odos paburkimas taip pat byloja apie skysčių kaupimąsi organizme. Todėl reikėtų atsisakyti sūraus ir riebaus maisto, prieš miegą patartina negerti daug skysčių. www.sarma.lt

Odos sandara

Odos sluoksniai Odą sudaro trys sluoksniai. Viršutinis sluoksnis yra epidermis. Tai tarsi danga, apsauganti tikrąją odą nuo kenksmingo aplinkos poveikio. Epidermį sudaro penki sluoksniai: pamatinis, dygliuotasis, grūdėtasis, blizgusis ir raginis. Po epidermiu esanti tikroji oda vadinama derma, o dar gilesnis sluoksnis, poodis, vadinamas hipoderma. Pamatinis epidermio sluoksnis Pamatinis epidermio sluoksnis svarbus tuo, kad jame ląstelės energingai dalijasi ir nuo to prasideda odos regeneracija. Odos regeneraciją spartina odos šveitimas, masažas. Odos regeneracija greitėja nuo 18 val., o pikas yra apie 22 val. – tai geriausias laikas atlikti procedūroms. Šiame sluoksnyje gaminamas odos pigmentas melaninas, apsaugantis odą nuo ultravioletinių spindulių, nulemiantis odos, plaukų spalvą. Laikui bėgant, sutrikus hormonų pusiausvyrai, ląstelių dalijimasis lėtėja. Tuomet sumažėja odos elastingumas, atsiranda raukšlių. Jei norime, kad mūsų oda būtų sveika, reikia stengtis išsaugoti šio sluoksnio gyvybingumą. Kiti epidermio sluoksniai Dygliuotasis epidermio sluoksnis yra pats storiausias epidermio ląstelių sluoksnis. Grūdėtajame sluoksnyje vyksta ląstelių ragėjimo procesas, o plonas blizgusis sluoksnis yra tarsi siena tarp gyvųjų ir negyvųjų ląstelių. Raginio sluoksnio ląstelės sudarytos iš baltyminės medžiagos – keratino, tarpai užpildyti lipidais (riebalais). Šis sluoksnis saugo odą nuo kenksmingo aplinkos poveikio ir išsausėjimo. Derma Dermą sudaro tankiai susipynusios kolageninės ir elastinės skaidulos. Kolageninės skaidulos kaupia drėgmę (kolagenas apsaugo nuo raukšlių susidarymo), elastinės skaidulos palaiko odos elastingumą. Šiame sluoksnyje daug nervų galūnių ir didelis kapiliarų tinklas. Iš jo auga plaukai, čia prasideda prakaito ir riebalinės liaukos. Hipoderma Hipoderma – poodinis jungiamasis audinys, jungiantis odą su audiniais. Įvairiose vietose jis yra nevienodo storio. Vokų, lūpų srityje, ant ausų jo nėra. Riebalinis sluoksnis atlieka šilumos reguliavimo funkciją, kaupia maisto medžiagas.

Kvepalų klasifikacija

KVAPŲ RŪŠYS
Pagal Prancūzijos parfumerių sąjungos Technologijos komisijos klasifikaciją skiriamos septynios kvepalų rūšys.

Citrusų kvapai
Šie eteriniai aliejai gaunami iš vaisių – citrinų, bergamočių, apelsinų, greipfrutų ir kt. – žievės. Citrusų aromatai skirstomi į gėlių, šipro, prieskonių, medžių, aromatinius kvapus.
Pavyzdžiui, gaivų citrusinių vaisių kvapą skleidžia „Paco“, „Paco Rabanne“, „Paco Energy“ kvepalai.

Gėlių kvapai
Šios rūšies kvepalams priklauso gėlių – rožių, jazminų, žibuoklių, alyvų, pakalnučių, narcizų ir kt. aromatai. Kartais vyrauja vienos rūšies gėlių kvapas (pavyzdžui, levandų), kartais skleidžiasi gėlių puokštė, taip pat galima justi medžių, vaisių dvelksmą.
Pavyzdžiui, kvepalai „Paco Rabanne Calandre“ yra gėlių kvapo, o moterims skirti „Quartz“ – gėlių ir medžių aromato. Tokį kvapą skleidžia ir kvepalai „Carolina Herrera 212“.

Paparčių kvapai
Šie aromatai neturi nieko bendra su tikru paparčių kvapu. Vyrauja levandų, medžių, ąžuolų kerpių, kumarino, bergamočių ir kiti kvapai. Taip pat galima justi ambros, gėlių, prieskonių dvelksmą. Dažniausiai tokia aromatai skiriami vyrams.
Pavyzdžiui, paparčių kvapą skleidžia kvepalai „Yves Saint Laurent Jazz“, „Paco Rabanne Pour Homme“, „Monsieur Rochas“.

Šipro kvapai
1917 m. François Coty sukūrė pirmuosius kvepalus „Chypre“. Garsiajai šipro aromatų grupei priklauso ąžuolų kerpių, kvapiųjų švitrūnų, pačiulių, bergamočių kvapų deriniai. Taip pat galima justi gėlių, vaisių, odos kvapų dvelksmą.
Pavyzdžiui, tokiu aromatu išsiskiria vyriški kvepalai „Yves Saint Laurent Kouros“, taip pat „Fendi“, „Yves Saint Laurent“.

Medžių kvapai
Šiems aromatams būdingi šilti kvapai (santalų, pačiulių), kartais ir sausas kedrų bei vetiverijų kvapas. Galima justi spygliuočių medžių, ambros, odos, prieskonių dvelksmą. Dažniausiai šie aromatai skiriami vyrams.
Pavyzdžiui, medžių kvapu išsiskiria aromatai „Givenchy Xeryus“, „Jacques Bogart One Man Show“.

Ambros, arba rytietiški, kvapai
Aromatus sudaro pudros, vanilės, kvapiųjų švitrūnų, gyvulinės kilmės kvapų kompozicijos, suteikiančios kvepalams saldų kvapą. Galima justi švelnų gėlių, medžių, prieskonių, ambros dvelksmą. Dažniausiai tokie kvepalai skiriami moterims, bet esama ir vyriškų.
Pavyzdžiui, ambros, gėlių ir prieskonių aromatą skleidžia kvepalai „Yves Saint Laurent Opium“, „Paco Rabanne Ultraviolet“, „Salvador Dali“, „Lancome Magie Noire“.

Odos kvapai
Šių aromatų pagrindas – sausi kvapai. Galima justi išdirbtos odos (dūmų, degančių medžių, smilkalų, tabako ir t. t.) dvelksmą, kartais greta juntami ir gėlių kvapai. Odos kvapą skleidžiančių kvepalų nėra daug, vieni iš tokių - AIGNER "In Leather".

Kvapų tipai
Be minėtų kvapų grupių, kvapai dar skiriami į keletą tipų: šiltuosius, šaltuosius, gaiviuosius ir saldžiuosius aromatus. Šiltieji kvapai – tai žibuoklių, mėtų, vanilės; šaltieji – citrusinių vaisių, tokių kaip citrinos, mandarinai, greipfrutai; gaivieji – pakalnučių, rožių; saldieji – akacijų, jazminų.


KVAPIŲJŲ MEDŽIAGŲ KONCENTRACIJA
Parfumerijos gaminiai pagal jų sudėtyje esančių kvapiųjų medžiagų koncentraciją skirstomi į kvepalus, kvapųjį vandenį, tualetinį vandenį, kvapųjį kremą ir dezodorantą bei odekoloną.

Kvepalai
Kvepalų sudėtyje yra 12–30 proc. aromatinių medžiagų. Kvepalai turi stiprų, ilgai išliekantį (12–24 val.) kvapą, todėl jais patartina kvepintis vakare. Stiprus kvepalų dvelksmas gali nustebinti jūsų artimuosius taip pat, kaip ir puikūs jūsų drabužiai bei aksesuarai.

Kvapusis vanduo
Kvapiojo vandens, dar vadinamo parfumuotu vandeniu, sudėtyje yra 6–12 proc. aromatinių medžiagų. Pasikvepinus kvapiuoju vandeniu, kvapas išlieka gana ilgai – 6–8 val.

Tualetinis vanduo
Jo sudėtyje yra iki 6 proc. aromatinių medžiagų. Tualetinį vandenį geriausiai naudoti dieną, nes jame mažesnė aromatinių medžiagų koncentracija. Jų kvapas išsilaiko 3–6 val., tačiau kvepalų gamintojai išpilsto juos ir mažais kiekiais, todėl nedidelį tualetinio vandens buteliuką galima visada nešiotis rankinėje. Gaivus tualetinio vandens kvapas dažniausiai būna silpnas ir greitai išgaruoja, tad jį galima keisti kvapiuoju tualetiniu vandeniu, bet ne kvepalais.

Kvapusis kremas ir dezodorantas
Jų sudėtyje yra iki 4 proc. aromatinių medžiagų. Kvapieji dezodorantai papildo parfumerijos liniją. Naudojant to paties kvapo kvapiuosius kūno priežiūros produktus, kvapas išlieka gerokai ilgiau. Parfumerijos specialistai teigia: „Jeigu jūs save mylite ir jeigu leidžia finansinės galimybės, patariame naudoti tos pačios kvapų serijos dezodorantą, kūno kremą ir dušo želę“.

Odekolonas
Prancūzijoje odekolonas taip pat vadinamas tualetiniu vandeniu „eau de toilette“, kadangi jo sudėtis yra tokia pati. Skirtumas tik tas, kad pavadinimas „eau de toilette“ yra dažniausiai vartojamas gaminant moteriškus kvepalus, o pavadinimas „eau de cologne“ – vyriškos parfumerijos produktus. Žinoma, pasitaiko ir išimčių. Prabangi vyriška parfumerija vadinama tik „eau de toilette“. Paprastai odekolonas naudojamas kaip gaivinanti, dezinfekuojanti priemonė, o tualetinis vanduo – kaip kvapą suteikianti priemonė.

Kvepalų istorija

Kvepėti žmonės norėjo dar Romos laikais
Pati kvepalų atsiradimo pradžia nėra žinoma, tačiau archyvų duomenys rodo, kad į kvepalus panašiomis medžiagomis buvo naudojamasi jau senovės Romos imperijoje. Jomis galėjo mėgautis tik turtingiausi romėnai. Tais laikais nebuvo laikomasi tinkamų higienos sąlygų, būdavo labai sunku įsigyti prausimosi priemonių.
Tada atsirado pirmosios pirtys, kuriomis naudojosi turtingi romėnai. Vergai jose masažuodavo turtuolius, jų odą ištrindavo alyvuogių aliejumi. Taip nusitrindavo visi nešvarumai. Pirtys buvo lankomos vieną kartą per savaitę ar net kartą per dvi savaites. Kadangi klimatas buvo šiltas, oda labai greitai vėl tapdavo nešvari, prakaituodavo ir skleisdavo nemalonų kvapą.
Žmonės pradėjo sukti galvą, kaip ilgiau išlaikyti švaros pojūtį. Atsirado protingų vergų, kurie sugalvojo, kad į alyvuogių aliejų galima primesti įvairių žiedų, stiebų, šaknelių, kad po kiek laiko toks aliejus įgautų tam tikrą aromatą. Taip būtų įmanoma ilgiau mėgautis švara. Ko gero, tai buvo pirmosios kvepalų kūrimo užuomazgos.

Iki šiol nežinoma senųjų kvepalų gamybos paslaptis
Kai tarp Europos ir Azijos užsimezgė prekybiniai ryšiai r į senąjį žemyną buvo gabenama arbata, kava ir kitos rytietiškos prekės, pats didžiausias atvežamas stebuklas buvo kvepalai – labai stipraus, ilgai išliekančio kvapo skysčiai.
Renesanso laikais Europos aukštuomenė iš viso nesimaudė. Esama duomenų, kad Ispanijos karalienė Kastilijos Izabelė per visą savo gyvenimą maudėsi tik du kartus – pirmą kartą ją apiprausė iš karto po gimimo, antrą – kai ištekėjo. Taip pat yra žinoma keletas faktų apie Napoleono mylimąją Žozefiną. Grįždamas iš mūšio lauko, Napoleonas siųsdavo pasiuntinį, kuris turėdavo perduoti nurodymą Žozefinai jokiu būdu nesimaudyti, nes tais laikais buvo manoma, kad maudosi tik prostitutės. Kad tokia nepalaikytų, moteris turėjo būti nešvari ir skleisti nemalonų kvapą. Tokiomis aplinkybėmis kvepalai įgijo labai didelę reikšmę. Jais buvo galima pakvepinti save ir patalpą, todėl nesijautė nešvaraus kūno kvapo.
Anų laikų kvepalai buvo gaminami pagal visiškai kitą technologiją, pagrindas būdavo ne spiritas. Jie – tikras alchemijos stebuklas su nenuspėjamu rezultatu. Iš tikrųjų mokslininkai iki šiol neatskleidė nei šių kvepalų esmės, nei jų pagaminimo paslapčių.

Kaipgi ir kada atsirado tie tikrieji kvepalai, kuriais naudojamės dabar?
Tai atsitiko 1714 m. Vokietijoje. Turtingas vokiečių verslininkas Johannas Mullenas susirengė vesti gražiausią Vokietijos aukštuomenės merginą. Tuo metu Kelne buvo vienuolynas, kuriame gyveno smalsus ir protingas vienuolis. Jis buvo alchemikas, vienuolyno rūsiuose atlikdavęs sudėtingus cheminius eksperimentus, išradęs stebuklingąjį vandenį Aqua Mirabilis. Vienuoliui labai patiko gražioji nuotaka, ir jis šį vandenį padovanojo jai kaip vestuvinę dovaną.
Tai buvo pirmieji kvepalai, iš kurių toliau plėtojosi visa didžiulė kvepalų pramonė. Dar vienas įdomus faktas – vienuolis padovanojo stebuklingąjį vandenį, tačiau neatskleidė Aqua Mirabilis pagaminimo paslapties – formulės, ir šis pirmasis flakonėlis taip ir liko vienintelis egzempliorius. Tik mirdamas jis šią formulę, kaip paveldą, patikėjo turtingajam verslininkui Vilhelmui Mullenui.
1792 m. V. Mullenas pagal šią formulę sukūrė pirmuosius kvepalus – odekoloną ir pavadino jį „Kelno vandeniu“. Tai ir buvo pirmieji pramoniniu būdu pagaminti kvepalai.

www.sarma.lt

15 faktų, kurių nežinojote apie savo organizmą

Ar žinojote, kodėl po gero sekso vyrams gali skaudėti galvą, o blondinai turi daugiau plaukų nei brunetai? Pateikiame 15 įdomiausių faktų apie Jūsų organizmą, kurių tikriausiai nežinojote.

Mūsų organizmas sugeba gaminti aspiriną
Vaisių ir daržovių vartojimas gali padėti mūsų organizmams gaminti aspiriną. Tokios tyrimų išvados paskelbtos žurnale “Žemdirbystė ir maisto chemija”. Tam tikras vaisiuose ir daržovėse randamas rūgštis mūsų organizmas paverčia salicilo rūgštimi. Tai svarbiausia aspirino sudedamoji dalis, padedanti sumažinti skausmą ir uždegimus.

Pietų miegas naudingas sveikatai
Vos 20 min. pietų miego gali padidinti darbingumą, žvalumą ir pakelti nuotaiką. Knygos “Pietų miego darbe menas” (“The Art of Napping at Work”) autorius Williamas Anthony teigia, kad šie pojūčiai gali tęstis keletą valandų. Pietų miegas naudingas ir širdžiai.
6-erius metus trukęs tyrimas, kuriame dalyvavo graikai, parodė, kad trys kartai pietų pogulio per savaitę gali 36 proc. sumažinti mirties nuo širdies ligų riziką.

Ejakuliacija gali sukelti čiaudulį
Kai kurie vyrai po ejakuliacijos patiria galvos ar kitokį skausmą bei ima čiaudėti. Galvos skausmą sukelia orgazmo metu padidėjęs nervų sistemos aktyvumas. Čiaudulį galima paaiškinti tuo, kad už orgazmą atsakinga smegenų dalis yra išsidėsčiusi šalia žiovulio ir čiaudulio centrų.

Mūsų liežuvių antspaudai yra unikalūs
Kaip ir pirštų. Liežuvis - unikalus organas, kurį galima nesunkiai apžiūrėti. Informacijos suteikia tik mums vieniems būdinga geometrinė forma ir fiziologinė tekstūra.

Balta oda - evoliucijos padarinys
Mūsų protėviai buvo juodaodžiai. Oda pabalo žmonėms traukiantis toliau nuo pusiaujo. Visų mūsų oda be pigmentų būtų kreminės baltos spalvos. Rausvumo suteikia odos paviršiuje esantys kapiliarai. Yra ir geltono pigmento. Jei odoje daug tamsiai rusvo melanino, atsiradusio dėl reakcijos į saulę, oda atrodo juoda. Šie keturi atspalviai ir nulemia mūsų odos spalvą.

Storiausia oda - ant pėdų
Pado oda yra 4 mm storio.

Prakaito liaukų čia daugiau nei bet kurioje kitoje kūno vietoje.

Apendiksas nėra toks jau nereikalingas
Ilgai manyta, kad apendiksas neatlieka jokios funkcijos. Tačiau paaiškėjo, jog jame gaminasi ir gyvena virškinimo traktui naudingos bakterijos. Jos padeda organizmui atsigauti po viduriavimo.
Žmogus aukštesnis ryte
Ryte žmogus yra maždaug 1.3 cm aukštesnis nei vakare. Taip nutinka dėl to, kad miegant tarp diskų susikaupia vandens. Vakarop nuo stovėjimo diskai susispaudžia, vanduo pasišalina, ir žmogus tampa žemesnis.

Žmonės švyti tamsoje
Labai jautriomis kameromis nustatyta, kad mūsų kūnai skleidžia nedidelius šviesos kiekius, tačiau plika akimi to nematome. „Švytinčių” žmonių nuotraukas pademonstravo japonų mokslininkai. Tai pirmas kartas, kuomet šį reiškinį pavyko užfiksuoti, nors daugelį metų buvo žinoma, kad visų gyvų organizmų ląstelėse vyksta cheminiai procesai, išleidžiantys į aplinką truputį šviesos. Keisčiausia, kad švytėjimo ryškumas nėra susijęs su skirtinga kūno dalių temperatūra.

Skrandžio gleivinė atsinaujina kas 3 dienas, kad nevirškintų pati savęs
Mūsų žarnyne yra pavojingo skysčio. Tai hidrochloro rūgštis, kurią išskiria ląstelės. Šis korozinis junginys kadaise buvo naudotas metalo pramonėje. Ir nors jis gali išgraužti metalą, mūsų skrandžiams tai negresia. Nuolat atsinaujinanti gleivinė užtikrina, kad skrandis virškintų pietus, o ne pats save.

Kūno padėtis veikia atmintį
Jei neprisimenate savo vestuvių datos, priklaupkite ant vieno kelio. Mūsų pojūčiai ir atmintis yra labai susiję. Kvapas ar garsas gali pažadinti atsiminimus. Šis ryšys gali būti akivaizdus (dviračio skambučio garsas nukelia į vaikystės atostogas kaime) arba sunkiai paaiškinamas. Prieš keletą metų leidinyje ”Pažinimas” (“Cognition”) išspausdintame straipsnyje teigiama, kad praeities įvykius geriau prisimename tada, kai mūsų kūnas yra tokioje pat pozoje kaip įvykio metu.

Didelės smegenys - per daug dantų
Evoliucija nėra tobula. O jei būtų, vietoj protinių dantų turėtume sparnus. Kartais gamtoje nebereikalingi ypatumai išlieka tik todėl, kad nedaro žalos. Bet protiniai dantys kadaise buvo naudingi. Jie tarnavo kaip pagalbiniai krūminiai dantys mėsai kramtyti. Tačiau augant smegenims, mūsų žandikauliai mažėjo, o dantų liko tiek pat.

Blondinai turi daugiau plaukų
Plaukų tankumas priklauso nuo jų spalvos, todėl blondinai turi daugiau plaukų nei tamsiaplaukiai ar raudonplaukiai. Vidutiniškai ant žmogaus galvos yra 100 000 folikulų. Iš kiekvieno per visą gyvenimą išauga maždaug po 20 plaukų. Blondinai turi vidutiniškai 146 000 folikulų, juodaplaukiai - 110 000, rudaplaukiai - 100 000, raudonplaukiai - 86 000.

Žmogus gadina orą vidutiniškai 14 kartų per dieną
Gal ir nesmagu pripažinti, tačiau visi mes gadiname orą bent kelis kartus per dieną. Virškinimo metu susidaro dujų, kurios, neišleistos į aplinką, sukeltų skausmingų pojūčių.

Orgazmai padeda išvengti prostatos vėžio
Tyrimais įrodyta, kad vidutinio amžiaus vyrai, kurie būdami 20-50 metų, patirdavo bent 4 orgazmus per savaitę, rečiau sirgo prostatos vėžiu. Reguliarūs orgazmai sumažina šios ligos riziką 30 proc. Mokslininkai mano, kad ejakuliacijos apvalo prostatą nuo kancerogeninių medžiagų.

www.delfi.lt