Svaiginančių kvapų pasaulyje

Ką tik iškepta duona, prasiskleidusi gėlė, grindinys po lietaus, gimtieji namai – viskas turi unikalų ir nepakartojamą kvapą. Tereikia sugebėti jį užuosti.

Pažinti nosimi
Laimė Kiškūnė – kvapų režisierė, kolekcininkė ir antropologė. Ši moteris apie kvapus galėtų kalbėti valandų valandas. Per juos ji pažįsta pasaulį, jais vadovaujasi, tarp jų dirba ir gyvena. „Domiuosi kvapais nuo vaikystės. Dar sovietiniais laikais keliavau po botanikus sodus su garsiais to meto mokslininkais, tyrinėtojais – bandžiau kuo daugiau pažinti augalų pasaulį. Man tai buvo ir tebėra įdomu iki šiol“, – mūsų pokalbį pradeda L. Kiškūnė.
Vėliau buvo mokslai, seminarai, paskaitos, ekspedicijos... Šiandien L. Kiškūnė pati gali mokyti kvapų pažinimo. Besidomintieji mielai skuba į jos organizuojamus užsiėmimus, dalyvauja stovyklose.
Tačiau ir pati L. Kiškūnė nesiliauja tobulėjusi. „Šioje srityje negali žinoti visko – žinai tik mažą kruopelytę, – sako moteris. – Visada yra, kur augti.“
Visomis juslėmis
L. Kiškūnė kvapų pasaulį tyrinėja ne tik iš praktinės pusės, jai įdomu ir pati kvapų kultūra. Pasak pašnekovės, mus supanti kultūra vadovaujasi regėjimo pojūčiu. Mes vertiname sąvokomis „gražu“, „negražu“, vadovaujamės stereotipais „lieknas“ ar „stambus“, kitas žmogus mums gali būti „tvarkingas“ arba „apsileidęs“. Mūsų gyvenimas tapo spalvingos ir nesiliaujančios reklamos srautu, kur ryškūs paveikslėliai keičiami dar ryškesniais.
Nuo mokyklos suolo mums aiškinama, kad 80 procentų informacijos mes gauname per akis, 5–7 – per ausis, o visa kita lieka kitiems žmogaus pojūčiams. „Tačiau ne visi žmonės vienodi, tad ne visi vienodai jaučia pasaulį, – sako pašnekovė. – Pavyzdžiui, Indijoje vyrauja skonio kultūra.
Mums – vizualinės kultūros atstovams – ši šalis atrodo chaotiška ir neskoninga. Palaukite, nepamirškite skonio, kai kalbate apie šią šalį. Per skonį jie pajaučia tyliausias gaidas, kurių mums – vizualikams – pažinti neįmanoma. Jie turi rafinuotą virtuvę, kuri susideda iš daugybės kultūrinių sluoksnių. Tai, ką valgome mes, jiems atgrasu.“
Yra žmonių ar net kultūrų, kur pasaulio pažinimas vyksta per uoslę. „Indijai priklausančiose Andamanų salose iki šiol yra genčių, kuriose itin išvystytas pasaulio suvokimas nosimi, – sako L. Kiškūnė. – Jie orientuojasi per kvapus. Paros, metų laikų pavadinimai, kalendorinės šventės – viskas susiję su kvapais.“
Pasak pašnekovės, ir mūsų kultūroje, kur vyrauja rega, yra individų, pasaulį pažįstančių kitomis juslėmis. „Galbūt žmogui svarbu garsas? Per jį jis pažįsta pasaulį, juo vadovaujasi, – sako moteris. – Kitam bus svarbūs prisilietimai. Šiurkštu ar švelnu, šilta ar šalta – jis pažįsta pasaulį liesdamas.“
Nostalgijos kvapas
L. Kiškūnė save priskiria prie tų žmonių, kurie pasaulį pažįsta per kvapą. „Tokia mano prigimtis, – sako moteris. – Tai nėra išmokta ar kitaip įgyta. Aš tokia gimiau. Man įdomu, kaip kas kvepia. Papuola į mano rankas naujas daiktas, aš jį uostau. Apuostau maistą parduotuvėse – man nepakanka vien užrašo „galioja iki“, užuodžiu aplinką, uostau žmones. Tai kitiems gali atrodyti keistai, bet aš taip pažįstu pasaulį.“
Moteris sako, kad taip buvo visada. Dabar kai kurie vaikystės kvapai tapo tikra nostalgija. O juk turime tokių kiekvienas. „Kvapas nebūtinai turi būti malonus, kad būtų nostalgiškas. Kai kam tai bus laiptinės kvapas, kitam – mylimo šunelio šlapimo tvaikas. Vaikystėje mes kvapus suvokiame kiek kitaip: mes neskirstome kvapų į „gerus“ ir „blogus“. Jie tiesiog yra dalis mūsų gyvenimo – tokie, kokie yra. Jie apsigyvena mūsų atmintyje ir simbolizuoja tuos jausmus, kuriuos mes jautėme vaikystėje – kažką mielo ir šviesaus. Taip sukurta žmogaus atmintis, kad visi nemalonūs jausmai iš atminties išnyksta, o malonūs prisiminimai atgyja, vos pajunti savo nostalgijos kvapą“, – sako L. Kiškūnė.
Pašnekovė tikina, kad niekas taip stipriai neveikia prisiminimų ir emocijų, kaip kvapas. „Kai užuodi tai, ką jau esi uodęs, prieš tavo akis atgyja vaizdai tų dienų ar to įvykio, kurį ir primena kvapas. Kartu su prisiminimais užplūsta jausmai. Ir vėl jauti tai, ką jautei tada, – sako L. Kiškūnė. – Beje, kvapai labai individualūs. Tai, ką jums primena šlapio asfalto kvapas, kitam gali nereikšti nieko arba reikšti atgaivinti visai kitokius jausmus nei jūsų. Nėra kelių žmonių, kurie tą patį kvapą užuostų ir interpretuotų vienodai. Kvapas – labai individualus pojūtis.“
Paklausta, kokį gimtųjų namų kvapą prisimenanti pati, mūsų pašnekovė nė negalvodama atsakė, kad tai buvo drėgnų malkų kvapas. „Mūsų namuose buvo kūrenama krosnis. Iki šiol prisimenu tą iš lauko atneštų malkų kvapą, kurį jos skleidžia, padėtos šalia krosnies, – sako L. Kiškūnė. – Jį ypač papildo degančios ugnies vaizdas, malonus malkų traškėjimas, sklindanti šiluma. Atrodo, jau tuoj tuoj pajusi gaminamo maisto skonį...“
Kuo kvepia miestas?
Deja, kai kurių kvapų jau nebėra. L. Kiškūnė pastebi, kad gyvename tokiu laiku, kai kvapai gerokai apnykę ir naikinami toliau. „Paradoksas: šiuolaikiniame pasaulyje labai sunku nusipirkti kvepiančią gėlę, – sako pašnekovė. – Kažkam tai primena laidotuvių kvapą, kažkam sukelia alergiją. Rezultatas toks, kad parduodamos bekvapės gėlės: tokios, kuriose nelieka gėlių esmės.“
Prarado savo kvapus ir miestai. „Jeigu jus užrištomis akimis nuskraidintų į Londoną, Kopenhagą ar Rygą, jūs nepajustumėte jokio skirtumo, – tikina L. Kiškūnė. – Jie visi kvepia vienodai. Kodėl? Kadangi visur yra tas pats benzino, asfalto kvapas, naudojama ta pati buitinė chemija, sintetiniai kvapikliai. Nėra pakankamai išskirtinių augalų, kurių kvapas būdingas konkrečiam miestui.“
Visai kitaip Pietuose. Čia vis dar išliko miestų, kurie kvepia išskirtiniu kvapu. Juose gali pajusti išskirtinės augmenijos kvapą, jūros aromatą, gaminamo maisto dvelksmą.
Vilniuje išskirtinių kvapų beveik neliko. „Nuo XVIII amžiaus kartu su urbanizmo idėjomis pradėti naikinti „blogi“ kvapai. Kartu su tuo išnyko beveik viskas, kas kaip nors specifiškai kvepia, – sako L. Kiškūnė. – Bažnyčiose nebedega vaško žvakės, merkiamos bekvapės gėlės, nepajusi tikros miros ir bosvelijos smilkalų. Miesto skverai nebekvepia – iš to, kas buvo, liko tik gatvių pavadinimai. Odminių, Mėsinių, Raugyklos, Arklių gatvėse gal ir nebuvo malonaus kvapo, bet pats kvapas buvo. Jis tarsi nupasakodavo praeiviui, kas čia vyksta, ką veikia čia gyvenantys ar dirbantys žmonės.“
Pašnekovė liūdnai pastebi, kad užsilikę kvapai buvo tiesiog sunaikinti mūsų pačių rankomis. „Mes viską išvalėme, išnaikinome, iššvarinome ir dar išpurškėme oro gaivikliais, – pastebi moteris. – Tokiu būdu patys sunaikinome tai, kas galėjo būti mūsų miesto kultūros paveldu.“
„Nepakeliamas“ kvapas
Atsisakę natūralių kvapų, europiečiai pasirinko dirbtinius. „Kartais sunku patikėti, kad žmogus visą dieną gali išbūti su vienu stipriu, nekintančiu sintetiniu kvapu. Taip lyg būtų šarvuose, – apie šiuolaikinio žmogaus kvėpinimosi įpročius kalba L. Kiškūnė. – Esame tikri cheminės parfumerijos įkaitai. Juk joje nelikę natūralių ingridientų. Tas kvapas nekinta – jis pastovus. Jis visada su mumis, mes jį nuolat užuodžiame. Kartais jis erzina ne tik aplinkinius, bet pačius besikvėpinančius žmones. Vis dėlto jie to kvapo taip lengvai neatsisako. Galbūt tai yra vyro dovana? O gal itin brangus pirkinys? O gal tai paprasčiausiai madinga?“
Tačiau juk žmogų pasitinkame pagal kvapą. Pagal jį žmogų atpažįstame ir įvertiname. „Tačiau šis vertinimas trunka tik akimirką, o paskui įsijungia protas. Mes ir vėl viską vertiname stereotipais: gražus ar negražus, moteris su makiažu ar be jo, dantys balti ar pageltę ir taip toliau, – sako L. Kiškūnė. – Jeigu analizuotume tai, ką užuodžiame, galbūt žinotume gerokai daugiau, susidarytume kitokį įspūdį, nei vien tą, kurį mums pateikia mūsų akys. Tačiau tam reikia, žinoma, natūralių kvapų – sintetinė parfumerija nieko tikro apie žmogų nepapasakos.“
Švarinimosi pavojus
Visuotinai skelbiama, kad natūralus kūno kvapas yra blogo tono ženklas. „Tokiu būdu atvėrėme kelią kosmetikos ir parfumerijos pramonei, kuri ėmė siūlyti įvairius ploviklius, šveitiklius, valiklius, kvapiklius. Šiandien mums peršama mintis, kad turime naudoti dezodorantą kūnui, dezodorantą kojoms, muilą rankoms, dušo želė kūnui... Be to, dar visokie kremai ir dekoratyvinė kosmetika. O juk yra daugybė žmonių, kurie visa tai naudoja kiekvieną dieną, – sako L. Kiškūnė. – Kodėl tuomet stebimės, kad pasaulyje gimsta tiek daug alergiškų kūdikių? Tikriausiai ne todėl, kad mama pasismilkė miros ar pasikvėpino levanda?“
Kitas pavojus, į kurį mus stumia grožio industrija – pernelyg didelis švarinimasis. „Oda – mūsų apsauginis organas. Nuolat šveisdami ir švarindami mes ją pažeidžiame, nuplauname mus saugančią mikroflorą. Per odą į mūsų organizmą patenka nuodai, kurie teršia mūsų organizmą. Iš čia ir daugelis ligų, negalavimų, skausmų“, – kosmetinės pramonės užkulisius praskleidžia pašnekovė.
Ji pati savo vaikų iki 7 metų neprausė jokiais geliais ar muilais. „Į vonią įpildavau kokio nors augalinio aliejaus – kokosų, migdolų, simondsijų – juo oda pasidengia, tada ją nutrini pirštine, ir to visiškai pakanka, – sako L. Kiškūnė. – Baisu, kai jau tokio amžiaus vaikams tėvai skatinami pirkti prausiklius, kurie mažam organizmui gali pridaryti tik žalos.“
Būti kvapniam – kainuoja
Pasak L. Kiškūnės, visa kosmetikos pramonė ir jos peršami stereotipai yra ne kas kita kaip didžiuliai pinigai. „Litras kvepalų koncentrato kainuoja maždaug 5 eurus. Šis litras praskėdžiamas tris kartus, išpilstomas į buteliukus po 10–15 ml. ir parduodama mums – pirkėjams – už gerokai didesnę kainą. Kažkas iš to labai turtingai gyvena, o kažkas „mėgaujasi“ įkyriu dirbtiniu kvapu“, – dėsto moteris.
Pigiausio, bet gero eterinio aliejaus litras kainuoja nuo 100 eurų. „Rožių, irisų eterinis aliejus kainuoja keliolika tūkstančių eurų už litrą, – pastebi ekspertė. – Išvada peršasi pati: masinei prekybai natūralių substancijų nereikia – brangu. Gerokai pigiau gaminti sintetinę kosmetiką, kuri yra ir išliks nerealiai didelius pelnus gamintojui teikianti pramonė.“
Karališki atarai
Atarai – seniausi kvepalai, pagaminti Indijoje. „Tas kvapas buvo siejamas su dievišku kvėpavimu, dieviškumu. Per šiuos kvapus siela atpažįsta rojaus būseną, per tą patį kvapą po mirties bus atpažinta ji pati, – pasakoja L. Kiškūnė. – Tai visiškai natūralūs kvepalai, pagaminti pagal sudėtingas technologijas. Jais galima kvėpintis vienais arba juos galima maišyti tarpusavyje. Tokiu būdu kaskart gali išgauti vis kitokį kvapą.“
Tie kvepalai kinta – aromatas dvelkiantis, prisitaikantis prie konkretaus žmogaus. „Galime kvėpintis ir paprasčiausiais eteriniais aliejais, – sako pašnekovė. – Aš turiu pasistačiusi keletą buteliukų. Patepu drėgną odą tuo aliejumi, kuris tą dieną atspindi mano nuotaiką. Jaučiuosi gerai, nes tas kvapas man suteikia jėgų, ryžto arba kaip tik atpalaiduoja, ramina.“
Jeigu jums nusimato sunki, įtempta darbo diena, reikalaujanti įtemptos protinės veiklos, pašnekovė pataria pasikvėpinti jazminų, čampakų atarais, rododendrų, juodųjų kėnių ar monardų eteriniais aliejais. Jie tonizuoja, suteikia energijos.
„Jeigu jums reikia sukoncentruoti dėmesį, pasitepkite frankincenso eteriniu aliejumi, užsilašinkite ant popieriaus paprasčiausio citrinų ar rozmarinų eterinio aliejaus, – pataria L. Kiškūnė. – Tereikia pradėti domėtis, ir tikrai žinosite, kokie natūralūs kvapai jums malonūs, kokiu gyvenimo laikotarpiu jie turėtų jus lydėti.“
Vietoj kremo
Žmogus pats turi suvokti, kam jam reikalingas kvapas ir ką juo norima pasakyti. Bet kuriuo atveju kvapai – paprasčiausias būdas susikurti nuotaiką.
Tačiau eteriniai aliejai ne tik kuria nuotaiką – jie gali būti naudojami kaip gydomosios ar gražinančios priemonės. „Nebūtini dieniniai ar naktiniai kremai veidui ar kūnui, vietoj jų galite drąsiai naudoti nerafinuotus augalinius aliejus: arganų, marulų, erškėtuogių ar kitų nuostabių augalų, kurie odą maitina, puoselėja, saugo, – sako L. Kiškūnė. – Pakanka pasitepti vos keliais lašais ant drėgnos odos.“
Prieš tepdami veidą aliejumi, galite jį papurkšti hidroliatu – distiliuotu augalų vandeniu, vadinamu viena saugiausių terapinių medžiagų.
www.delfi.lt

Figūra ir raštas: derinimas

Sveikos mielosios, šiandien savo straipsnyje norėčiau aptarti įvairius medžiagų raštus ir jų derinimą prie mūsų figūros. Kuri nesame turėjusi „kažko“ taškuoto? Taigi, kuo mums padeda ir ką paslepia taškučiai:

 Taškučiai yra puikus pasirinkimas, jei norite įpūsti į savo stilių praėjusio šimtmečio klasikos ir kino ikonų elegancija alsuojančios nuotaikos. Didžiausias „ne“ šioje mados variacijoje yra tik stambūs žirneliai – tokių geriau vengti, nes jie užgožia drabužio siluetą, be to, atrodo ganėtinai vaikiškai. Mažesni, smulkesni žirneliai vizualiai neišplatins jūsų proporcijų. Jei rūpinatės, kaip atrodyti ploniau, ieškokite tamsaus audinio, puošto šviesesniais taškeliais.

Patarimas: Taškeliai ypač tinka trumpoms suknelėms. Tik atminkite, kad audinys smulkiais taškeliais paslėps figūros trūkumus, o stambiais – išryškins.

Gyvūnų raštai, daugumos nuomone, drąsiai, iššūkių nebijančiai moteriai. Kai tik pasisuka kalba apie gyvūnų raštus, dauguma pirma pagalvojame apie leopardą ar tigrą. Niekas nepaaiškins, kodėl šie gyvūnai – tarp populiariausių pasirinkimų, ant audinių imituojant laukinį pasaulį, bet, matyt, pagyras galima skirti šių padarų plėšrumui, klastai ir grožiui. Kad ir kokius gyvūnų kailio raštus pasirinktumėte: zebro, tigro dryželius, žirafos dėmeles ar leopardo margumą, galioja kelios taisyklės: šviesūs fonai ir stambus retas marginimas storina, o siauri dryželiai ir nedidelės dėmės tamsiame fone lieknina. Rinkdamasi gyvūnų kailio raštus, nebijokite improvizuoti ir vietoj įprastų spalvų išbandykite originalius derinius.

Patarimas: Kai renkatės dėmesį traukiantį raštą, nepagailėkite nuosaikumo kitoms aprangos dalims. Taigi detales, tokias kaip pėdkelnės, aksesuarai, batai, palikite neutralias.

Gėlių raštai, ne tik ant močiutės skarelės. Nieko keista, kad išlindusios iš nuobodžių žieminių drabužių spalvų pavasarį puolame žibuokliauti. Gėlės gražu, madinga ir romantiška, tik rinkitės jums tinkančias, o ne tokias, kurios pražydo ant podiumų. Juk stambūs rožių ar bijūnų raštai baltame fone 42-ojo dydžio drabužius dėvinčiai merginai gali suteikti nepageidaujamos apimties. Renkantis gėlėtą audinį, verta atkreipti dėmesį ir į tai, kokiu atstumu gėlės išdėstytos. Kuo jos didesnės ir toliau viena kitos, tuo jūsų figūra atrodys stambesnė. Štai kodėl stambesnėms moterims patartina rinktis smulkius gėlyčių raštus tamsiame fone.

Patarimas: Venkite ilgų gėlėtų rankovių (geriau jau trumparankovė suknelė arba vienspalvės rankovės), kurios pridės pločio, jei neturite plokščio pilvo, nukreipkite dėmesį nuo jo kiek į viršų, pasirinkusi suknelę su dailia iškirpte. Dar viena svarbi detalė – neužmaskuokite viso kūno po gėlių jūra. Kai suknelė bus atviresnė, margi motyvai gražiai sužais su jūsų odos atspalviu, o gėlės neatrodys chaotiškai.

„Žasų kojelių“ raštas

Langeliai šiek tiek kitaip. Šis raštas, dažnai naudojamas tvido švarkams ir kostiumėliams, tarsi kokia juoda suknelė jau yra virtęs nemaria klasika. Tai puikus tarpinis variantas, jei nesinori rinktis nei languoto, nei taškuoto audinio – šie išskaidyti, lengvai banguojantys langučiai bus kaip tik. Beje, tai vienas tų atvejų, kai visas raštuotas audinys (tiesa, kuo smulkiau, tuo geriau) gali optiškai liekninti – kol akis užimta tyrinėja raštą, nebelieka laiko apžiūrinėti ir ieškoti jokių figūros trūkumų!

Patarimas: Nepersistenkite derindama: jei užsigeidėte pažaisti drąsesniais stiliaus sprendimais, neabejodama maišykite skirtingų raštų audinius tarpusavyje (pvz., puikiai derės dryžiai ir gėlės), tačiau venkite nuo galvos iki kojų pasipuošti vienu raštu. Kitaip rizikuojate atrodyti lyg nužengusi iš seno televizijos serialo.

Apie horizontalius ir vertikalius dryželius

Žinodama pagrindinę taisyklę: horizontalios linijos figūrą platina ir tarsi sustumia, o vertikalios, priešingai, siaurina ir daro ją aukštesnę, galite puikiai maskuoti savo trūkumus ir išlaikyti klasikines kūno proporcijas. Jeigu norite paslėpti berniokiškus klubus, rinkitės horizontaliomis juostomis dryžuotą sijoną. Norite, kad platūs klubai nekristų į akis? Sijonas tegul būna vertikaliai dryžuotas smulkesnėmis juostelėmis.

Linksmi piešinukai

Na, tokius rinkdamasi pirmiausiai turėtumėte atsižvelgti į savo amžių, o jei dirbate ne meno srityje, ir į užimamas pareigasžiūrite rimtai, grėsmingai išsižioję vilkai ar medų laižantys meškučiai apsalusiomis akimis tikrai netiks brandaus amžiaus moterims. Visai kas kita – stilizuotomis paukštelių figūrėlėmis ir griežtais geometrinis ornamentais puošti audiniai ir ypač iš jų pasiūti aksesuarai: skarelės, fantazijos. Tokie nė trupučio neišsišokdami suteiks spalvų net nuobodžiausiam biuro kostiumėliui.

Kad figūra atrodytų lieknesnė

1. Bene auksinė taisyklė: geriausiai paslėpsite ar paryškinsite įvairias kūno dalis naudodamos kontrastingas spalvas. Juoda apačia ir baltas viršus sukuria išties gerą efektą: aplinkinių dėmesys kryps į šviesią spalvą, taigi į viršutinę jūsų kūno dalį.

2. Dėvėkite tik savo dydžio drabužius ir jokiu būdu nesistenkite maskuoti apvalumų keliais dydžiais didesniais drabužiais, nes jūsų apimtys atrodys dar didesnės nei yra iš tiesų.

3.  Avėkite batelius aukšta pakulne: kojos vizualiai pailgės, figūra taps grakštesnė. Tik rinkdamasi avalynę atkreipkite dėmesį į marginimą – jei jūsų kojos stambios, akį traukiančių gėlėtų, madingais gyvūnų kailio raštais margintų batelių į apačią smailėjančiais kulniukais ir bukomis ar nukirstomis nosimis atsisakykite.

4.Atminkite, kad ryškūs kontrastingi raštai, ypač šviesiame fone, žvilgsnį visada patraukia pirmiausiai. Mat šviesios ir ryškios spalvos atspindi šviesą, todėl ryškių spalvų daiktai vizualiai atrodo didesni nei yra iš tiesų.

5.Juoda ir visos tamsios spalvos, taip pat juodas margų audinių fonas, priešingai, sukuria gylio įspūdį ir sugeria šviesą, todėl vilkėdama tokių spalvų drabužius atrodysite lieknesnė. Žinoma, jei nepasirinksite pernelyg stambių raštų.

6.Bene svarbiausia sąlyga norint išsirinkti jums tinkamą margą drabužį – laikytis taisyklingų klasikinės figūros proporcijų.

7.Tai reiškia, kad pečiai ir klubai turėtų būti vienodo pločio, o talija paryškinta, siauresnė.

8.Jeigu pečiai ar klubai per platūs, stenkitės į juos neatkreipti dėmesio netinkamai margintu drabužiu, pavyzdžiui, stambiais gėlių ar žirnelių raštais ar apimties suteiksiančiais horizontaliais dryžiais. Norėdama paslėpti plačius klubus, rinkitės vienspalvį tamsesnių atspalvių sijoną ar kelnes, o gėlėti tebūnie aksesuarai, tarkim, figūrą vizualiai liekninanti didelė raštuota rankinė.

9. Venkite griežtais geometriniais raštais margintų audinių, taip pat blizgaus ir grubaus audinių fono, purių siūlų mezginių stambiais raštais. Viskozė, medvilnė, plonytė vilna ir džersis – šie audiniai pasiduoda modeliuojami, iš jų pasiūti drabužiai gražiai guli

Gražios ir saulėtos dienos                                                                                                                 informacijos šaltinis: raštai, figūra, derinimas

Šarūnė

Kvepalų klasifikacija

KVAPŲ RŪŠYS
Pagal Prancūzijos parfumerių sąjungos Technologijos komisijos klasifikaciją skiriamos septynios kvepalų rūšys.

Citrusų kvapaiŠie eteriniai aliejai gaunami iš vaisių – citrinų, bergamočių, apelsinų, greipfrutų ir kt. – žievės. Citrusų aromatai skirstomi į gėlių, šipro, prieskonių, medžių, aromatinius kvapus.
Pavyzdžiui, gaivų citrusinių vaisių kvapą skleidžia „Paco“, „Paco Rabanne“, „Paco Energy“ kvepalai.

Gėlių kvapaiŠios rūšies kvepalams priklauso gėlių – rožių, jazminų, žibuoklių, alyvų, pakalnučių, narcizų ir kt. aromatai. Kartais vyrauja vienos rūšies gėlių kvapas (pavyzdžui, levandų), kartais skleidžiasi gėlių puokštė, taip pat galima justi medžių, vaisių dvelksmą.
Pavyzdžiui, kvepalai „Paco Rabanne Calandre“ yra gėlių kvapo, o moterims skirti „Quartz“ – gėlių ir medžių aromato. Tokį kvapą skleidžia ir kvepalai „Carolina Herrera 212“.

Paparčių kvapaiŠie aromatai neturi nieko bendra su tikru paparčių kvapu. Vyrauja levandų, medžių, ąžuolų kerpių, kumarino, bergamočių ir kiti kvapai. Taip pat galima justi ambros, gėlių, prieskonių dvelksmą. Dažniausiai tokia aromatai skiriami vyrams.
Pavyzdžiui, paparčių kvapą skleidžia kvepalai „Yves Saint Laurent Jazz“, „Paco Rabanne Pour Homme“, „Monsieur Rochas“.

Šipro kvapai
1917 m. François Coty sukūrė pirmuosius kvepalus „Chypre“. Garsiajai šipro aromatų grupei priklauso ąžuolų kerpių, kvapiųjų švitrūnų, pačiulių, bergamočių kvapų deriniai. Taip pat galima justi gėlių, vaisių, odos kvapų dvelksmą.
Pavyzdžiui, tokiu aromatu išsiskiria vyriški kvepalai „Yves Saint Laurent Kouros“, taip pat „Fendi“, „Yves Saint Laurent“.

Medžių kvapai
Šiems aromatams būdingi šilti kvapai (santalų, pačiulių), kartais ir sausas kedrų bei vetiverijų kvapas. Galima justi spygliuočių medžių, ambros, odos, prieskonių dvelksmą. Dažniausiai šie aromatai skiriami vyrams.
Pavyzdžiui, medžių kvapu išsiskiria aromatai „Givenchy Xeryus“, „Jacques Bogart One Man Show“.

Ambros, arba rytietiški, kvapaiAromatus sudaro pudros, vanilės, kvapiųjų švitrūnų, gyvulinės kilmės kvapų kompozicijos, suteikiančios kvepalams saldų kvapą. Galima justi švelnų gėlių, medžių, prieskonių, ambros dvelksmą. Dažniausiai tokie kvepalai skiriami moterims, bet esama ir vyriškų.
Pavyzdžiui, ambros, gėlių ir prieskonių aromatą skleidžia kvepalai „Yves Saint Laurent Opium“, „Paco Rabanne Ultraviolet“, „Salvador Dali“, „Lancome Magie Noire“.

Odos kvapai
Šių aromatų pagrindas – sausi kvapai. Galima justi išdirbtos odos (dūmų, degančių medžių, smilkalų, tabako ir t. t.) dvelksmą, kartais greta juntami ir gėlių kvapai. Odos kvapą skleidžiančių kvepalų nėra daug, vieni iš tokių - AIGNER "In Leather".

Kvapų tipai
Be minėtų kvapų grupių, kvapai dar skiriami į keletą tipų: šiltuosius, šaltuosius, gaiviuosius ir saldžiuosius aromatus. Šiltieji kvapai – tai žibuoklių, mėtų, vanilės; šaltieji – citrusinių vaisių, tokių kaip citrinos, mandarinai, greipfrutai; gaivieji – pakalnučių, rožių; saldieji – akacijų, jazminų.


KVAPIŲJŲ MEDŽIAGŲ KONCENTRACIJA
Parfumerijos gaminiai pagal jų sudėtyje esančių kvapiųjų medžiagų koncentraciją skirstomi į kvepalus, kvapųjį vandenį, tualetinį vandenį, kvapųjį kremą ir dezodorantą bei odekoloną.

Kvepalai
Kvepalų sudėtyje yra 12–30 proc. aromatinių medžiagų. Kvepalai turi stiprų, ilgai išliekantį (12–24 val.) kvapą, todėl jais patartina kvepintis vakare. Stiprus kvepalų dvelksmas gali nustebinti jūsų artimuosius taip pat, kaip ir puikūs jūsų drabužiai bei aksesuarai.

Kvapusis vanduo
Kvapiojo vandens, dar vadinamo parfumuotu vandeniu, sudėtyje yra 6–12 proc. aromatinių medžiagų. Pasikvepinus kvapiuoju vandeniu, kvapas išlieka gana ilgai – 6–8 val.

Tualetinis vanduoJo sudėtyje yra iki 6 proc. aromatinių medžiagų. Tualetinį vandenį geriausiai naudoti dieną, nes jame mažesnė aromatinių medžiagų koncentracija. Jų kvapas išsilaiko 3–6 val., tačiau kvepalų gamintojai išpilsto juos ir mažais kiekiais, todėl nedidelį tualetinio vandens buteliuką galima visada nešiotis rankinėje. Gaivus tualetinio vandens kvapas dažniausiai būna silpnas ir greitai išgaruoja, tad jį galima keisti kvapiuoju tualetiniu vandeniu, bet ne kvepalais.

Kvapusis kremas ir dezodorantas
Jų sudėtyje yra iki 4 proc. aromatinių medžiagų. Kvapieji dezodorantai papildo parfumerijos liniją. Naudojant to paties kvapo kvapiuosius kūno priežiūros produktus, kvapas išlieka gerokai ilgiau. Parfumerijos specialistai teigia: „Jeigu jūs save mylite ir jeigu leidžia finansinės galimybės, patariame naudoti tos pačios kvapų serijos dezodorantą, kūno kremą ir dušo želę“.

OdekolonasPrancūzijoje odekolonas taip pat vadinamas tualetiniu vandeniu „eau de toilette“, kadangi jo sudėtis yra tokia pati. Skirtumas tik tas, kad pavadinimas „eau de toilette“ yra dažniausiai vartojamas gaminant moteriškus kvepalus, o pavadinimas „eau de cologne“ – vyriškos parfumerijos produktus. Žinoma, pasitaiko ir išimčių. Prabangi vyriška parfumerija vadinama tik „eau de toilette“. Paprastai odekolonas naudojamas kaip gaivinanti, dezinfekuojanti priemonė, o tualetinis vanduo – kaip kvapą suteikianti priemonė.

Makiažas seksui: vyriškas požiūris ir moteriškos klaidos

Priaugintos blakstienos, raudonos lūpos, tamsūs šešėliai, paryškintos akys, trys pudros ir skaistalų sluoksniai. Dažotės karo spalvomis išeidamos į meilės mūšio lauką? Prancūzai mano: gera ta kosmetika, kuri nepastebima ant šviežio gaivaus moters veido. Ir dauguma pasaulio vyrų sutiks su šiuo teiginiu.

Vyrai, žiūrėdami į mylimą moterį, neapžiūrinės jos po „gabaliuką“: kaip pasidažė akis ir kokį nagų laką pasirinko. Jis ją priima visą, negalvodamas apie tai, kiek ji vargo prieš pasimatymą, prisimindama daugybę visiškai nereikšmingų detalių. Tačiau būtent tos detalės ir gali pritraukti arba atstumti.

Vis dėl to, net mokslininkai yra įrodę, kad moteriškas piktnaudžiavimas kosmetika panaikina vyrišką potraukį. O dauguma vyrų apskritai mano, kad seksas ir makiažas – visiškai nesuderinami dalykai.

Patariama į lovą gultis visiškai „nuogu“ veidu. Svarbiausiai, nepadarykite dažniausiai pasitaikančių klaidų. Taigi, kas būtent nepatinka vyrams?

Prakaito kvapas. Ir nenuostabu. Žymiai maloniau bučiuoti krūtinę, kai jūsų oda kvepia švara. Prakaito kvapas jaudina partnerius ypatingai retai. Todėl, jei tik leis aplinkybės, prieš seksą nueikite į dušą.

Per stiprus kvepalų kvapas. Nereikėtų prakaito kvapo bandyti užmušti kvepalų doze. Iš šių dviejų blogybių net neaišku, kurią pasirinkti! Jei manote, kad natūralus odos kvapas jums netinka, naudokite aromatinį dušo gelį. Beje, pasidairykite tokio, kurio sudėtyje būtų afrodiziakai.

Per storas tonuojančio kremo sluoksnis. „Plastikinė moteris“ daugumai vyrų nepatinka kasdieniniame gyvenime. O lovoje – ypatingai. Pačios pagalvokite: sekso metu poros išsiplečia. Ir kas gi vyksta tuo metu su jūsų oda? Ji kvėpuoja ar dūsta?

Nubėgęs tušas. Tai gražu tik mados nuotraukose: išterliotas lūpdažis ir nubėgęs tušas gali atrodyti seksualiai. Gyvenime, deja, netinkamas makiažas gali tapti esmine problema. Ir po meilės žaidimų jūs atrodysite ne kaip jaunoji išdykusi deivė, bet kaip „padėvėta“ dama...

Lūpdažis ir lūpų blizgesys. Pirmo pasimatymo metu galima atkreipti į save dėmesį ryškiai raudona burna. Tačiau daugelis vyrų nesibučiuoja būtent dėl per ryškaus makiažo. Žymiai maloniau jausti lūpų skonį, nei kosmetikos. Jei negalite niekur išeiti be lūpdažio, bent jau pasirinkite šiltas ir ne tokias rėkiančias spalvas. Šaltos spalvos, ypač violetinės-juodos gamos priverčia vyrus suglumti ir apsigalvoti dėl sekso.

Keista aukšta šukuosena. Natūralumas, natūralumas ir dar kartą natūralumas! Tai galioja ir šukuosenai. Kaip mylėtis, jei bijai sugadinti tai, kas susukta jums ant galvos? Ir dar: kuo mažiau priemonių plaukuose. Kam gi malonu liesti šiurkščius plaukus, supurkštus laku? O segtukai, gumelės ir kiti „ginklai“ iš tikrųjų padarys šukuosena „neliečiamąja“!

Dirbtinumas. Jei nenorite sudaryti vyrui pojūčio, kad jis lovoje guli ne su moterimi, bet su lėle, būkite natūrali. Šalin priaugintus nagus, blakstienas, plaukus. Jūs manote, kad nakties juodumo pėdkelnės padarys jus panašia į seksualią tigrę, o vyras mato atstumiančią agresiją. Ko gero, jis bijo būti sudraskytas...

Grozioklubas.lt

Makiažo tendencijos. Pavasaris 2012

Pabrėžti moteriškumą ir natūralų savo grožį, suteikti šviežumo ir veržlumo – štai ką žada 2012 metų pavasarį visažistai. Pavasario makiaže vyrauja natūrali spalvinė gama, o pati pagrindinė kryptis – kuo natūralesnis veidas. Ryškios spalvos naudojamos tik išskirti reikiamus akcentus. Iš pirmo žvilgsnio, pavasario tendencijos gali pasirodyti per daug rezervuotos toms, kurioms patinka spalvos. Tačiau ryškios spalvos tegul lieka žiemai, kai už lango blogas oras. Šiuo metu reikia derinti prie pavasarinės harmonijos.
  Vienspalvis makiažas
Į madą vėl grįžta natūralumas. „Apnuogintus veidus“ siūlo ir Dolce&Gabana, Versace, Louis Vuitton, Derek Lam. Natūralus blizgėjimas padeda vizualiai išlyginti veidą, sudaryti pailsėjusios odos efektą, o padedant matinei pudrai galima paslėpti smukius trūkumus. Tam reikia ant veido užtepti makiažo pagrindą, paskui toninį kremą arba pudrą, ir lengvai pabrėžkite išsikišusias dalis – kaktą, skruostikaulius. Šešėliai turi būti taip pat šviesūs, perlamutriniai, koralų atspalvio. Žvilgsniui išraiškingumą suteiks „katės akys“, kuris turi derėti su natūraliai šešėliais. Tam naudokite skystą lainerį arba minkštą pieštuką, praveskite liniją virš viršutinio voko nuo akies kraštelio, vis storindami ją, ir šiek tiek užlenkdami prie akies išorinio krašto. Formuojant natūralų įvaizdį, būtinai turi būti vos pastebimi skaistalai – jais paryškinkite skruostikauliu. Taip pat ir lūpdažius arba blizgesį naudokite neutralių spalvų: čia tiks koralų atspalvis, rausvas arba persikinis su aukso atspalviu.
  Natūralūs antakiai
 Šiuo metu vėl madoje platūs antakiai: tai pabrėžia Alexandr Wang ir Valentino, taip pat Burberry, Diane Von Furstenberg, Balmain, Frankie Morello ir Narciso Rodriguez. Tokius antakius reikia labai prižiūrėti. Naudokite specialius gelius ir pieštukus. Platūs antakiai reikalauja ir minimalaus makiažo: lengvi šešėliai, ideali matinė oda, šiek tiek tušo, neryškus akcentas ant lūpų.
  Sidabrinių ir auksinių tonų makiažas
Drąsų kosminį įvaizdį, kai pridedama sidabrinių ir auksinių atspalvių makiaže, siūlo ne vienas šių metų dizaineris, tarp jų ir Dsquared2, Fendi. Šešėlį naudokite ant viso voko, ir ištęskite ant antakių. Vargu, ar toks makiažas tiks dalykiniam susitikimui arba ofisui, tačiau tobula, jei eisite į vakarėlį.
  Padūmavusios akys
Padūmavęs makiažas aktualus visuomet, nepriklausomai nuo sezono. Tiesa, šį pavasarį visažistai siūlo klasikinio makiažo variantą, naudojant melsvus, juodus ir rudus atspalvius, o svarbiausiai čia – neatsargus dailinimas, primenantis pandos akis. Gucci, Givenchy ir Donna Karan siūlo padūmavusių akių variantą su beveik nematomais antakiais
  Ryškūs lūpų atspalviai
Klasikinė raudona spalva, rodos, amžina ir niekuomet neišeis iš mados, aktuali išlieka ir šį pavasarį. Dior madų pristatymo metu siūlo suderinti raudoną lūpdažį su tikru aristokratišku odos baltumu. Raudona spalva – ne priežastis atsisakyti ryškaus akių makiažo ir ilgų „katės strėlių“. Kitas variantas (Jason Wu), atvirkščiai, siūlo natūralų odos atspalvį derinti su sodriu koralų spalvos lūpdažiu, šiek tiek akių tušo, parausvinti skruostus – taip gausite lengvą, pavasarinį įvaizdį.
  Oranžinė spalva
Oranžinė spalva ant vokų, skruostikaulių, lūpų. Spalvos sodrumas iššaukia pozityvias emocijas, atgaivina po ilgos žiemos, prižadina iš miego – visa tai atsispindi ir Rodarte, Donna Karan ir Prada modeliuose. Neribokite savęs rinkdamiesi spalvas – jos padės jums atsikratyti sustingimo, pakraus energijos.
  Suklijuotų blakstienų efektas
 Jau kurį sezoną karaliauja „suklijuotos blakstienos“, kurios žvilgsnį daro išraiškingą ir primena lėlę. Tokias tendencijas galima buvo išvysti Alberta Ferreti ir DKNY pasirodymuose. Kad pavyktų toks efektas, reikalingi trys sluoksniai. Taip pat galima dažyti tik apatines blakstienas – tai kiek netikėtas Clinique variantas. Šis įvaizdis suteikia naivumo ir tuo pačiu jausmingumo. Naudokite natūralų veido toninį kremą, pridėkite skaistalų, taip pat natūralius atspalvius ir jūsų įvaizdis bus subalansuotas.
  Žydinčio sodo atspalviai
Ryškius atspalvius rasite įvairiose kolekcijose. Lelijų, auksinį, mėlyną ir žydrą, švelniai violetinį, rausva – šiuos tonus tikrai galima suderinti, mąstyti įvairias kompozicijas, derinti makiažą prie akių spalvos, ir taip eksperimentuoti. Jūs tampate tarytum savo veido dailininke – piešiate, maišote atspalvius, kuriate! O pavasario spalvų paletės jums tikrai padės.

 http://www.grozioklubas.lt

Stresas II dalis

Kaip valdyti stresą?

Pagalvokite, kuriuos sutrikimus patyrėte per paskutinius du mėnesius (pagal J.B. Cunningham, 2000):
 Širdies – kraujagyslių sistema
 · kraujospūdžio svyravimai,
 · padažnėjęs širdies plakimas,
· oro trūkumas,
 · burnos džiūvimas,
 · nuovargis,
 · nualpimas,
· aterosklerozės pasireiškimas
 · galvos skausmai.
 Virškinamojo trakto veikla
· skrandžio opa,
 · skrandžio spazmai,
 · viduriavimas arba vidurių užkietėjimas,
 · dujų susikaupimas,
 skausmas,
· padidėjęs alkio jausmas arba pasibjaurėjimas maistu.
 Raumenų-kaulų sistema
· bendra raumenų įtampa,
 · kaklo raumenų susitraukimas,
 · nugaros skausmai,
· raumenų skausmai,
 · sustingimas dėl raumenų įtampos.
 Emociniai simptomai
· rūpesčių našta
· nerimas, baimė,
 · atminties nusilpimas,
 · polinkis verkti,
 · apatija (abejingumas viskam, kas vyksta),
 · padidėjęs delnų, pažastų, pėdų prakaitavimas,
· nervingumas,
· nemiga,
 impulsai, skatinantys agresyvumą,
 · potraukis alkoholiui, rūkymui, narkotikams,
· stipraus nuovargio pojūtis.
 Imuninė sistema
· sumažėjęs atsparumas sirgti įvairiomis, ypač peršalimo, ligomis.

 Moksliniai tyrimai rodo, kad visus streso simptomus galime suskirstyti į keturias grupes.
Emocinės reakcijos: depresija, susirūpinimas, susierzinimas, pyktis, nerimas, baimė, nusivylimas, pasimetimas ir kt.
Mąstymo reakcijos: padidėjusi savikritika, įkyrios/ neigiamos mintys, nedėmesingumas, išsiblaškymas, nesugebėjimas susikaupti, sulėtėjusi galvosena.
 Psichofiziologinės reakcijos: padažnėjęs pulsas, padidėjęs prakaitavimas, galvos, širdies arba skrandžio skausmai, silpnumas, pykinimas, specialūs matavimai parodytų kūno skysčių sudėties ir medžiagų apykaitos pokyčius (padidėjusį cukraus, leukocitų kiekį, sumažėjusį kraujo krešėjimą ir kt.).
 Elgesio reakcijos: polinkis į alkoholizmą, polinkis į intensyvią gestikuliaciją arba sustingimą ir kt.
 Visi šie požymiai yra tarpusavyje susiję ir parodo aktyvią („kovoti“) arbą pasyvią („pabėgti“) reagavimo į vidinius arba išorinius dirgiklius (stresorius) strategiją.
 Kokie gi yra tie dirgikliai – streso šaltiniai?
 1. Emocinis stresas. Jis kyla tada, kai argumentai, nesutarimai, išoriniai ir vidiniai konfliktai sutrikdo pusiausvyrą, sukelia pasikeitimus mūsų asmeniniame gyvenime.
 2. Informacinis stresas. Jis kyla tada, kai turime suprasti daug sudėtingos informacijos arba negauname aiškios, reikalingos informacijos.
 3. Fizinis stresas. Jį sukelia ligos, traumos, fiziologinės permainos.
 4. Ekologinis stresas. Tai stresas, kuris kyla dėl žalingų aplinkos poveikių.
 5. Atsakomybės stresas. Jis kyla tada, kai esame atsakingi už kito asmens veiksmus, kai negalime kontroliuoti įvykių, kai atsakomybė viršija mūsų kompetenciją.
 6. Laiko stresas. Jis kyla, kai neaiški situacijos trukmė ar stokojant laiko darbams atlikti.
 7. Socialinis stresas. Jį sukelia izoliacija (atsiskyrimas), ypač nuo svarbių žmonių.
 Relaksacinis kvėpavimas ir psichofizinė treniruotė Relaksacinis (atpalaiduojantis) kvėpavimas – viena iš streso valdymo technikų. Jis padeda nukreipti dėmesį į vidinius pojūčius, normalizuoti organizmo „darbą“, pasijausti pailsėjusiems. Specialistų teigimu, kvėpavimas atspindi mūsų vidinę būseną. Nusiraminę kvėpuojame ramiai ir ritmingai, atsipalaidavę – lėtai ir giliai. Kiekvienas galime iš dalies valdyti savo kvėpavimą ir tokiu būdu daryti stiprią įtaką savo fizinei ir psichinei būsenai. Skiriamas diafragminis (pilvu) ir krūtininis kvėpavimas. Diafragminis kvėpavimas yra naudingesnis, nes jo metu kraujas geriau prisotinamas deguonimi, padidėja gyvybinė plaučių talpa, geriau masažuojamos kepenys ir pilvo ertmės raumenys. Pilnavertis, taisyklingas kvėpavimas yra ritmiškas, tolygus. Kvėpavimas giliai įkvepiant tonizuoja, mobilizuoja, o giliai iki galo iškvepiant orą – ramina. Atliekant kvėpavimo pratimus ir stengiantis giliai kvėpuoti, prieš įkvepiant ir prieš iškvepiant būtina daryti kelių sekundžių pauzes, t.y. sulaikyti kvėpavimą. Šios pauzės yra reikalingos tam, kad neprasidėtų hiperventiliacija (galvos svaigimas, spengimas ausyse).
 Meditacijos pratimai Skirtingi žmonės renkasi skirtingus streso valdymo būdus. Kai kuriems padeda bendravimas, kitiems – meditacija, relaksacinis kvėpavimas arba psichofizinė treniruotė. Žemiau pateikiami pratimai gali padėti atsipalaiduoti ir atkurti vidinę darną. Jie turi būti atliekami patogiai atsisėdus arba atsigulus, geriausia tuomet, kai niekas Jums negali sutrukdyti. Prieš atliekant meditacijos pratimus geriausia būtų atlikti relaksacijos, raminančio kvėpavimo pratimus.
 Pratimas Plūdė vandenyne Įsivaizduokite, kad esate maža plūdė didžiuliame vandenyne. Neturite jokio tikslo, krypties, vairo, niekas Jums nevadovauja. Judate ten, kur neša vėjas ir bangos. Didžiulė banga gali Jus trumpam užlieti, bet vėl išnyrate į paviršių. Keletą kartų pamėginkite pajusti, kaip tai atsitinka. Užlieja – išnyrate, užlieja – išnyrate. Pajuskite, kaip bangos Jus supa, kaip šviečia saulė... Pajuskite po savimi vandenį, laikantį Jus... Ką dar juntate, būdami maža plūdė vidury vandenyno... Lėtai įkvėpkite ir atsimerkite...
  Pratimas Šaltinis Įsivaizduokite skaidrų, stiprios srovės šaltinį, trykštantį aukštos uolos. Jūs stebite, kaip vandens purslai tviska saulės spinduliuose, o aplink tokia švara ir ramybė, kokios neregėjote. Prieikite prie šaltinio ir paragaukite gėlo, švaraus vandens. Paragavus, į Jus ima skverbtis geroji vandens energija. Dabar atsistokite po šaltiniu ir pajuskite, kaip vanduo liejasi ant Jūsų. Įsivaizduokite, kaip vanduo sugeba nuplauti ir pratekėti pro kiekvieną Jūsų ląstelę, net jausmus, mintis... Pajauskite, kaip vanduo išplauna iš Jūsų visas nuoskaudų ir pergyvenimų liekanas, nusivylimą, liūdesį, netikrumą, baimę. Ir imate justi, kad šio šaltinio švara – Jūsų švara, o energija – Jūsų energija. Pagaliau įsivaizduokite, kad susiliejate su tuo šaltiniu. Tampate skaidrus, šviesus, tviskantis saulėje. Lėtai įkvėpkite ir atsimerkite...
 Pratimas Atleidžiu ir myliu Įsivaizduokite, kad esate vietoje, kurioje Jums gera būti. Tai vieta, kur jaučiatės ramus, saugus, laisvas. Tai galėtų būti namai, pajūrys, pieva, miškas... Pabandykite pajusti tos vietos kvapą ir tuo kvapu pakvėpuoti. Dabar įsivaizduokite žmogų, kuriam Jūs labiausiai norėtumėte pasakyti: „myliu ir noriu, kad būtum laimingas (-a)“... Pasakykite jam tai. Po to įsivaizduokite kitą... Ir jam pasakykite. Įsivaizduokite iš eilės visus Jums svarbius žmones ir jiems sakykite: „myliu ir noriu, kad būtum laimingas (-a)“... Jeigu sunku tokį žmogų rasti, arba nepavyksta nuoširdžiai to pasakyti, atkreipkite dėmesį, ką iš tikrųjų norėtumėte tam žmogui pasakyti, pvz., „Tu turėjai būti man švelnesnis“. Leiskite iš širdies išstumtam žmogui prisiartinti. Dabar susitapatinkite su šiuo asmeniu. Ar galite suprasti, kodėl jis nebuvo švelnus ir pasielgė ne taip, kaip turėjo pasielgti? Kas vyko to žmogaus gyvenime tuo metu? Dabar paklauskite savęs, ar galite jam nuoširdžiai pasakyti: „Aš atleidžiu Tau už _____________ ir pašalinu šią kliūtį, neleidžiančią Tavęs mylėti. Myliu ir noriu, kad būtum laimingas (-a)“. Jeigu jau galite pasakyti – mintyse pasakykite... Ir leiskite jam išeiti kaip Jūsų atleidimo išvaduotam, atnaujintam žmogui. Leiskite jam eiti savo keliu... Padarykite tai tiek kartų, kol pats pasijausite laisvas ir atleidęs visiems, kurie Jus įskaudino... Dabar įsivaizduokite, kad tolumoje matote didelę širdį - tai Visatos meilės, ramybės, gerumo buveinė. Dabar pajuskite, kad tokia pat mažytė „kopija“ – meilės, ramybės buveinė yra Jumyse. Pajuskite ryšį tarp Visatos meilės buveinės ir meilės buveinės Jumyse. Jaučiate, kaip siųsdamas meilės energiją Visatos meilės ir ramybės buveinei, pats prisipildote ramybės ir meilės... Lėtai įkvėpkite ir atsimerkite...

 http://www.vipinstitutas.lt

Stresas I dalis

Artėjant pavasariui daugumai žmonių daugėja streso, dėl to norėčiau aptarti kas tas stresas ir dėl ko jis atsiranda?
 Stresas – visuma apsauginių fiziologinių, psichologinių ir elgesio reakcijų, atsirandančių, kai žmogus suvokia harmonijos trūkumą tarp jam taikomų reikalavimų ir jo sugebėjimo tuos reikalavimus patenkinti (vienoje ar keliose gyvenimo srityse). Nuolatinis stresas kenkia sveikatai.
 Stresas gali atsirasti dėl įvairių nepalankių veiksnių, traumų poveikio, įtampos. Stresą sukelia išgąstis, triukšmas, konfliktai šeimoje ar darbe, kasdieniai rūpesčiai, nesaugumo pojūtis, socialinės problemos, įtemptas darbas, nuolatinė skuba, ar netgi oras. Stresą sukeliančius veiksnius galima suskirstyti į tris grupes:
Fiziniai - aplinkos veiksniai: chemikalai, vaistai, maistas, tarša, infekciniai mikroorganizmai, triukšmas, trauma, drėgnumas, spinduliavimas, temperatūra, judėjimas.
 Socialiniai - neplanuoti ar nenumatyti bei paprastai neišvengiami traumuojantys įvykiai, kuriems iš anksto nėra kaip pasiruošti, ir kurie atsiranda dėl žmogaus santykių su kitais žmonėmis ir aplinka. Šie veiksniai dažnai yra labai kenksmingi. Pavyzdžiai - mylimo žmogaus mirtis, skyrybos, darbo praradimas, priverstinis persikraustymas, finansinės būklės pasikeitimas.
 Psichologiniai - stiprios ir paprastai neigiamos emocijos, turinčios didelį neigiamą poveikį: baimė, nerimas, panika, jaudinimasis, nepasitenkinimas, priešiškumas ir pasišlykštėjimas. Šie veiksniai gali būti sukelti fizinių ar socialinių veiksnių, tačiau dažnai būna skatinami paties asmens. Esant kitiems, nei tiesioginiams fiziniams veiksniams, asmens patiriamo streso stiprumas priklauso nuo jo požiūrio ir reakcijos į situaciją. Čia labai kenksmingas įgytas bejėgiškumas (learned helplessness) - išankstinis nusistatymas, kad nuo asmens pastangų niekas nepasikeis.
Patiriant stresą, pirmiausiai keičiasi elgesys. Galimi tokie pokyčiai – miego, apetito sutrikimai, dažnesnis rūkymas, alkoholio, vaistų vartojimas, pykčio protrūkiai, irzlumas, agresyvumas, verksmingumas. Jei stresas trunka ilgai, žmogus būna pavargęs, prislėgtos nuotaikos, nervingas, neryžtingas, nepajėgia susikaupti, jį kankina nemiga arba, atvirkščiai, jis būna mieguistas. Kartais stresas gali skatinti veiklumą, kūrybiškumą, išradingumą. Tačiau ilgai trunkantis nekontroliuojamas stresas išsekina psichiką bei imuninę organizmo sistemą ir gali tapti įvairių ligų priežastimi, pvz., skrandžio opa, infarktas ar pan.

SVEIKATINGUMO GIDAS Specialisto nuomonė: jokių natūralių kosmetikos produktų nėra

Kasdien suaugęs žmogus vartoja vidutiniškai devynias asmeninės priežiūros priemones, o tai reiškia, kad jo organizmas turi sąlytį su 120 chemikalų.Vienąkart užsitepę kremo, kurio sudėtyje yra parabenų, vargu ar pajusite ką nors bloga, bet ilgainiui ši medžiaga gali padaryti žalos. Kai kurių chemikalų toksiškumas net nėra išsamiai ištirtas. Jei norite nuo jų apsisaugoti ir apsaugoti mylimus žmones, kantriai šifruokite priemonių sudėtį. Turėkite galvoje, kad net tie gaminiai, kurie pristatomi kaip natūralūs, turi cheminių "siurprizų". „Iš esmės nėra jokių natūralių kosmetikos produktų. Jei gamintojas įdeda ką nors natūralaus - augalų ekstrakto, aliejaus ar panašiai, kaina iškart tampa kosminė", - teigia prof. Saulius Majus, Sveikatos apsaugos ministerijos neetatinis vyr. specialistas profilaktinei toksikologijai. Tad gamintojai neskuba keisti chemikalų į natūralias medžiagas, nes tiesiog... neapsimoka finansiškai.
Svarbu:
Kol kas įrodyta tik tokia kosmetikos priemonėse esančių chemikalų žala: jie dirgina odą ir sukelia alergiją. Mat toksikologiniai tyrimai dažniausiai atliekami su laboratoriniais gyvūnais - jiems sušeriamas chemikalas arba jie verčiami kvėpuoti to chemikalo dulkėmis, garais, aerozoliais. Poveikis paprastai būna kitoks nei chemikalui patekus ant odos.
1. Antibakterinės medžiagos
Daugybė tyrimų parodė, kad, prausiantis paprastu muilu ir šiltu vandeniu, mikrobai naikinami taip pat veiksmingai, kaip ir antibakteriniu muilu. O jei esate įpratę dažnai vartoti priemones, kurių sudėtyje yra antibakterinių medžiagų, gali susilpnėti natūralus organizmo gebėjimas apsisaugoti nuo ligas sukeliančių bakterijų. Anot prof. S. Majaus, mūsų organizmas yra tingus: jei kas nors už jį dirba, - ilsisi. Į muilus, dantų pastas ir dezodorantus dažniausiai dedama triklozano. Mažos jo dozės apsaugo nuo gedimo pačią priemonę, o didesnė koncentracija naikina žmogaus kūno paviršiuje esančius mikrobus. Neseniai atlikti tyrimai rodo, kad triklozanas trukdo organizmui gaminti testosteroną.
2. Anglies dervos (Coal Tar)
Įrodyta, kad šios medžiagos skatina atsirasti piktybinius darinius. Anglies dervų (ieškokite etiketėse trumpinių „FD&C") dar galima rasti šampūnuose nuo pleiskanų ir kremuose nuo psoriazės. „FD&C mėlynos 1" dedama į dantų pastas, „FD&C žalios 3" - į burnos skalavimo skysčius.
3. Dietanolaminas (Diethanolamine (DEA))
DEA gali sutrikdyti hormonų pusiausvyrą, jis šalina iš organizmo vaisiaus smegenų vystymuisi reikalingą choliną. Yra įrodymų, kad ši medžiaga gali turėti kancerogeninį poveikį.
4. 1,4-dioksanas (1,4-Dioxane)
Įrodyta, kad 1,4-dioksanas sukelia vėžį gyvūnams. Jo dedama į dantų pastas, šampūnus, dezodorantus, burnos skalavimo skysčius. Vaikams maudyti skirtose priemonėse jo būna labai mažai.
5. Formaldehidas (Formaldehyde)
Įrodyta, kad pagrindinis alergijos kosmetikai kaltininkas yra formaldehidas. Seniai žinoma, kad ši medžiaga neigiamai veikia ir apsaugines imunines reakcijas, pažeidžia kvėpavimo takus, gali sukelti vėžį. Į kosmetikos gaminius leidžiama dėti kai kurių formaldehidą išskiriančių medžiagų. Jų galima rasti vaikiškame muile, įvairiuose nagų lakuose, dirbtinių blakstienų klijuose ir plaukų dažuose.
6. Sintetinės kvapiosios medžiagos (Fragrance)
Sintetiniai kvepalai gali sukelti odos alergiją. Išvydę žodį „fragrance", turėkite galvoje, kad toje priemonėje gali būti ftalatų: šie pažeidžia endokrininę sistemą, kenkia reprodukciniams bei vystymosi procesams.
7. Švinas ir gyvsidabris
Švinas pažeidžia nervų, kraujo ir virškinimo sistemas, kepenis, gali sukelti anemiją. Randamas kaip teršalas silicio diokside (šis vartojamas gaminant dantų pastas). Švino acetato būna kai kuriuose vyrų plaukams skirtuose dažuose. Gyvsidabris, kurio būna blakstienų tušuose ir antakių dažuose, gali pažeisti smegenis.
8. Nanodalelės (Nanoparticles)
Svarbu žinoti, kad per odą mažytės dalelės gali patekti į smegenis ir į visus kitus organus, pažeisti jų ląsteles. Pačios pavojingiausios - cinko oksidų ir titano dioksidų nanodalelės. Šių dedama į kremus nuo saulės, kad jie būtų permatomi. Kai kurios kompanijos jau reklamuojasi, kad nenaudoja nanodalelių.
9. Parabenai
Parabenai yra toksiški, sukelia alergiją, kenkia reprodukcinei sistemai ir vystymosi procesui. Dažnai naudojami kaip konservuojančios priemonės. Komponentų sąraše ieškokite sudurtinių žodžių, kurių pirmoji dalis yra: methyl-, ethyl-, propyl-, butyl-, isobutyl-, o antroji: -paraben
10. Naftos distiliatai (Petroleum Distillates)
Naftos produktai dažnai būna užteršti priemaišomis, sukeliančiomis vėžį. Europos Sąjungoje dėti jų į kosmetikos priemones uždrausta, bet šių medžiagų dar galima rasti Amerikoje gaminamuose tušuose, kojų kvapą mažinančioje pudroje... „Ne tik Amerikoje, - patikslina prof. Saulius Majus. - Jei tik kas patikrintų..."Įsitikinkite, ar priemonės sudėties apraše nėra žodžių „petroleum" ir „liquid paraffin".
11. P-fenilendiaminas (P-Phenylenediamine)
Jo dažnai būna plaukų dažuose. Šis chemikalas gali pažeisti nervų sistemą, plaučius, sukelti alerginę reakciją. Kiti jo pavadinimai: 1,4-benzendiaminas; p-fenildiaminas.
12. Stearalkonio chloridas (Stearalkonium Chloride)
Pradinė šios medžiagos paskirtis buvo minkštinti audinius, bet dabar jos dedama ir į kremus bei plaukų kondicionavimo priemones. Labai toksiška, sukelia alergiją.
13. Natrio laurilsulfatas (Sodium lauryth sulphate)
Naudojamas kaip detergentas (plovimo priemonė). Jo gausu putojančiuose gaminiuose: grindų plovikliuose, šampūnuose bei dušo želė. Daugybė tyrimų jau įrodė neigiamą šios medžiagos poveikį: ji dirgina odą, sukelia alergiją, o prarijus gali sukelti ir šlapimtakių, inkstų, šlapimo pūslės infekcijas, sutrikdyti organizmo reprodukcines funkcijas.
http://www.moteris.lt

5 patarimai, kaip apsaugoti odą per šalčius

Žiemos metu gamtos sąlygos nėra palankios veido ir rankų odai, lūpoms. Veido ir rankų oda nuo šalčio smarkiai išsausėja, raudonuoja, šerpetoja, lupasi, netinkamai prižiūrima ima skilinėti, kartais ją išberia.

Vienos lietuviškos kosmetikos gamybos įmonės naujų produktų laboratorijos vadovas dr. Rimantas Petniūnas pataria:

1. Nevaikščiokite be šaliko, kepurės ir pirštinių. Kuo daugiau atvirų kūno vietų, tuo jautriau ir greičiau reaguos veido ir rankų oda.

2. Žiemą net riebios odos nevalykite priemonėmis, kuriose yra spirito. Tam tinka nealkoholiniai tonikai su alavijų, ramunėlių ar kitų vaistažolių ekstraktais. Sausai odai rekomenduojami kosmetiniai pieneliai su augaliniais aliejais.

3. Dieną odą būtinai tepkite maitinamuoju ar dieniniu kremu. Vakarais palepinkite odą drėkinamuoju ar specialiu naktiniu kremu, kuriuose gausu augalinių aliejų, vitaminų.

4. Veido kremą reikia tepti likus mažiausiai valandai prieš išeinant į lauką, kitaip jame esantis vanduo nesuspės įsigerti ir užšals šaltyje, pavirtęs ant veido plonyte ledo plėvele. Dėl jos vėjo gairinama veido oda pradės pleiskanoti.

5. Nepamirškite pasirūpinti ir rankų oda. Tam tinka rankų kremai su medumi, šaltalankių ekstraktais.


www.kaunodiena.lt

KOSMETIKOS GAMINIŲ ŽENKLINIMO NAUJOVĖS

Valstybinio aplinkos sveikatos centro gydytoja higienistė
Regina Burbienė

Tikriausiai ne vienas iš mūsų kaip kosmetikos gaminių vartotojas, parduotuvėje ar įsigijęs gaminį ir atidžiau paskaitęs gaminio etiketę, ant kai kurių gaminių pakuotės pastebėjo atidarytą kremo indelį vaizduojantį simbolį.
Iki šiol galiojo kosmetikos gaminių ženklinimo taisyklė, kad kosmetikos gaminių minimalus tinkamumo naudoti terminas vartotojui etiketėje nurodomas po žodžių „Geriausias naudoti iki pabaigos ...“ užrašant mėnesį ir metus tiems kosmetikos gaminiams, kurių jis yra trumpesnis kaip trisdešimt mėnesių. Ilgesnio tinkamumo
naudoti kosmetikos gaminių termino data etiketėje nebuvo rašoma. Mokslo ir technikos pažangos dėka įvertintas tokių „ilgaamžių“ kosmetikos gaminių tinkamumo naudoti terminas, nustatant laikotarpio nuo pakuotės atidarymo trukmę.
Laikotarpio nuo pakuotės atidarymo trukmė – tai laikotarpis nuo pirmojo pakuotės atidarymo, per kurį naudojamas kosmetikos gaminys visiškai nekenkia vartotojui.
Pirmasis pakuotės atidarymas – tai kosmetikos gaminio pakuotės atidarymas, kai vartotojas pirmą kartą naudoja kosmetikos gaminį.
Vartotojas taip pat tampa atsakingas už laikotarpio nuo kosmetikos gaminio pakuotės atidarymo trukmės laikymąsi, nes tik jis pats žino pirmojo pakuotės atidarymo datą.
Šiuos specialiuosius kosmetikos gaminių ženklinimo reikalavimus reglamentuoja Kosmetikos gaminių, kurių tinkamumo naudoti terminas yra ilgesnis kaip 30 mėnesių, ženklinimo taisyklės, patvirtintos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. V-3, paskelbtos „Valstybės žiniose“ (Žin., 2005, Nr. 4-88).
Pagal minėtų taisyklių reikalavimus, nuo 2005 m. kovo 11 d. uždrausta tiekti į rinką kosmetikos gaminius, kurių tinkamumo naudoti terminas ilgesnis kaip 30 mėnesių, o jų ženklinimas neatitinka šių taisyklių reikalavimų.
Dar kurį laiką bus prekiaujama kosmetikos gaminiais, kurių minimalus tinkamumo naudoti terminas yra ilgesnis kaip 30 mėnesių ir jie nepaženklinti atidaryto indelio simboliu, tai gaminiai, kurie buvo patiekti į rinką iki 2005 m. kovo 11 d.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad šių taisyklių reikalavimai nėra taikomi absoliučiai visiems kosmetikos gaminiams, kurių tinkamumo naudoti terminas yra ilgesnis kaip 30 mėnesių.
Laikotarpio nuo pakuotės atidarymo trukmė nenustatoma:
• vienkartiniams kosmetikos gaminiams;
• kosmetikos gaminiams, kurių pakuotė, pvz., aerozolio balionėlis, užtikrina, kad naudojimo metu pakuotėje esantis gaminys negali turėti sąlyčio su išorine aplinka;
• kosmetikos gaminiams, kurie negali pasidaryti nesaugūs žmogaus sveikatai naudojant normaliomis arba iš anksto numatytomis sąlygomis.
Taigi ant tokių gaminių pakuotės nebus atidaryto indelio simbolio ir to laikotarpio trukmės nuorodos.
Laikotarpio nuo pakuotės atidarymo trukmė gali būti nurodyta mėnesiais ar metais. Jei trukmė nurodoma mėnesiais, tuomet rašomi arabiškieji skaitmenys ir šalia M raidė (M raidė – lotynų kalbos žodžio „menses“ (mėnesiai) santrumpa). Jeigu santrumpa nevartojama, tai rašomas visas žodis „mėnesiai (-ių)“ arba, jeigu laikotarpio trukmė nurodoma metais, užrašomi arabiškieji skaitmenys ir žodis „metai“. Pvz., 24 mėnesiai ar 2 metai
24 M
2 metai

Svaiginančių kvapų pasaulyje

Ką tik iškepta duona, prasiskleidusi gėlė, grindinys po lietaus, gimtieji namai – viskas turi unikalų ir nepakartojamą kvapą. Tereikia sugebėti jį užuosti.
Pažinti nosimi
Laimė Kiškūnė – kvapų režisierė, kolekcininkė ir antropologė. Ši moteris apie kvapus galėtų kalbėti valandų valandas. Per juos ji pažįsta pasaulį, jais vadovaujasi, tarp jų dirba ir gyvena. „Domiuosi kvapais nuo vaikystės. Dar sovietiniais laikais keliavau po botanikus sodus su garsiais to meto mokslininkais, tyrinėtojais – bandžiau kuo daugiau pažinti augalų pasaulį. Man tai buvo ir tebėra įdomu iki šiol“, – mūsų pokalbį pradeda L. Kiškūnė.
Vėliau buvo mokslai, seminarai, paskaitos, ekspedicijos... Šiandien L. Kiškūnė pati gali mokyti kvapų pažinimo. Besidomintieji mielai skuba į jos organizuojamus užsiėmimus, dalyvauja stovyklose.
Tačiau ir pati L. Kiškūnė nesiliauja tobulėjusi. „Šioje srityje negali žinoti visko – žinai tik mažą kruopelytę, – sako moteris. – Visada yra, kur augti.“
Visomis juslėmis
L. Kiškūnė kvapų pasaulį tyrinėja ne tik iš praktinės pusės, jai įdomu ir pati kvapų kultūra. Pasak pašnekovės, mus supanti kultūra vadovaujasi regėjimo pojūčiu. Mes vertiname sąvokomis „gražu“, „negražu“, vadovaujamės stereotipais „lieknas“ ar „stambus“, kitas žmogus mums gali būti „tvarkingas“ arba „apsileidęs“. Mūsų gyvenimas tapo spalvingos ir nesiliaujančios reklamos srautu, kur ryškūs paveikslėliai keičiami dar ryškesniais.
Nuo mokyklos suolo mums aiškinama, kad 80 procentų informacijos mes gauname per akis, 5–7 – per ausis, o visa kita lieka kitiems žmogaus pojūčiams. „Tačiau ne visi žmonės vienodi, tad ne visi vienodai jaučia pasaulį, – sako pašnekovė. – Pavyzdžiui, Indijoje vyrauja skonio kultūra.
Mums – vizualinės kultūros atstovams – ši šalis atrodo chaotiška ir neskoninga. Palaukite, nepamirškite skonio, kai kalbate apie šią šalį. Per skonį jie pajaučia tyliausias gaidas, kurių mums – vizualikams – pažinti neįmanoma. Jie turi rafinuotą virtuvę, kuri susideda iš daugybės kultūrinių sluoksnių. Tai, ką valgome mes, jiems atgrasu.“
Yra žmonių ar net kultūrų, kur pasaulio pažinimas vyksta per uoslę. „Indijai priklausančiose Andamanų salose iki šiol yra genčių, kuriose itin išvystytas pasaulio suvokimas nosimi, – sako L. Kiškūnė. – Jie orientuojasi per kvapus. Paros, metų laikų pavadinimai, kalendorinės šventės – viskas susiję su kvapais.“
Pasak pašnekovės, ir mūsų kultūroje, kur vyrauja rega, yra individų, pasaulį pažįstančių kitomis juslėmis. „Galbūt žmogui svarbu garsas? Per jį jis pažįsta pasaulį, juo vadovaujasi, – sako moteris. – Kitam bus svarbūs prisilietimai. Šiurkštu ar švelnu, šilta ar šalta – jis pažįsta pasaulį liesdamas.“
Nostalgijos kvapas
L. Kiškūnė save priskiria prie tų žmonių, kurie pasaulį pažįsta per kvapą. „Tokia mano prigimtis, – sako moteris. – Tai nėra išmokta ar kitaip įgyta. Aš tokia gimiau. Man įdomu, kaip kas kvepia. Papuola į mano rankas naujas daiktas, aš jį uostau. Apuostau maistą parduotuvėse – man nepakanka vien užrašo „galioja iki“, užuodžiu aplinką, uostau žmones. Tai kitiems gali atrodyti keistai, bet aš taip pažįstu pasaulį.“
Moteris sako, kad taip buvo visada. Dabar kai kurie vaikystės kvapai tapo tikra nostalgija. O juk turime tokių kiekvienas. „Kvapas nebūtinai turi būti malonus, kad būtų nostalgiškas. Kai kam tai bus laiptinės kvapas, kitam – mylimo šunelio šlapimo tvaikas. Vaikystėje mes kvapus suvokiame kiek kitaip: mes neskirstome kvapų į „gerus“ ir „blogus“. Jie tiesiog yra dalis mūsų gyvenimo – tokie, kokie yra. Jie apsigyvena mūsų atmintyje ir simbolizuoja tuos jausmus, kuriuos mes jautėme vaikystėje – kažką mielo ir šviesaus. Taip sukurta žmogaus atmintis, kad visi nemalonūs jausmai iš atminties išnyksta, o malonūs prisiminimai atgyja, vos pajunti savo nostalgijos kvapą“, – sako L. Kiškūnė.
Pašnekovė tikina, kad niekas taip stipriai neveikia prisiminimų ir emocijų, kaip kvapas. „Kai užuodi tai, ką jau esi uodęs, prieš tavo akis atgyja vaizdai tų dienų ar to įvykio, kurį ir primena kvapas. Kartu su prisiminimais užplūsta jausmai. Ir vėl jauti tai, ką jautei tada, – sako L. Kiškūnė. – Beje, kvapai labai individualūs. Tai, ką jums primena šlapio asfalto kvapas, kitam gali nereikšti nieko arba reikšti atgaivinti visai kitokius jausmus nei jūsų. Nėra kelių žmonių, kurie tą patį kvapą užuostų ir interpretuotų vienodai. Kvapas – labai individualus pojūtis.“
Paklausta, kokį gimtųjų namų kvapą prisimenanti pati, mūsų pašnekovė nė negalvodama atsakė, kad tai buvo drėgnų malkų kvapas. „Mūsų namuose buvo kūrenama krosnis. Iki šiol prisimenu tą iš lauko atneštų malkų kvapą, kurį jos skleidžia, padėtos šalia krosnies, – sako L. Kiškūnė. – Jį ypač papildo degančios ugnies vaizdas, malonus malkų traškėjimas, sklindanti šiluma. Atrodo, jau tuoj tuoj pajusi gaminamo maisto skonį...“
Kuo kvepia miestas?
Deja, kai kurių kvapų jau nebėra. L. Kiškūnė pastebi, kad gyvename tokiu laiku, kai kvapai gerokai apnykę ir naikinami toliau. „Paradoksas: šiuolaikiniame pasaulyje labai sunku nusipirkti kvepiančią gėlę, – sako pašnekovė. – Kažkam tai primena laidotuvių kvapą, kažkam sukelia alergiją. Rezultatas toks, kad parduodamos bekvapės gėlės: tokios, kuriose nelieka gėlių esmės.“
Prarado savo kvapus ir miestai. „Jeigu jus užrištomis akimis nuskraidintų į Londoną, Kopenhagą ar Rygą, jūs nepajustumėte jokio skirtumo, – tikina L. Kiškūnė. – Jie visi kvepia vienodai. Kodėl? Kadangi visur yra tas pats benzino, asfalto kvapas, naudojama ta pati buitinė chemija, sintetiniai kvapikliai. Nėra pakankamai išskirtinių augalų, kurių kvapas būdingas konkrečiam miestui.“
Visai kitaip Pietuose. Čia vis dar išliko miestų, kurie kvepia išskirtiniu kvapu. Juose gali pajusti išskirtinės augmenijos kvapą, jūros aromatą, gaminamo maisto dvelksmą.
Vilniuje išskirtinių kvapų beveik neliko. „Nuo XVIII amžiaus kartu su urbanizmo idėjomis pradėti naikinti „blogi“ kvapai. Kartu su tuo išnyko beveik viskas, kas kaip nors specifiškai kvepia, – sako L. Kiškūnė. – Bažnyčiose nebedega vaško žvakės, merkiamos bekvapės gėlės, nepajusi tikros miros ir bosvelijos smilkalų. Miesto skverai nebekvepia – iš to, kas buvo, liko tik gatvių pavadinimai. Odminių, Mėsinių, Raugyklos, Arklių gatvėse gal ir nebuvo malonaus kvapo, bet pats kvapas buvo. Jis tarsi nupasakodavo praeiviui, kas čia vyksta, ką veikia čia gyvenantys ar dirbantys žmonės.“
Pašnekovė liūdnai pastebi, kad užsilikę kvapai buvo tiesiog sunaikinti mūsų pačių rankomis. „Mes viską išvalėme, išnaikinome, iššvarinome ir dar išpurškėme oro gaivikliais, – pastebi moteris. – Tokiu būdu patys sunaikinome tai, kas galėjo būti mūsų miesto kultūros paveldu.“
„Nepakeliamas“ kvapas
Atsisakę natūralių kvapų, europiečiai pasirinko dirbtinius. „Kartais sunku patikėti, kad žmogus visą dieną gali išbūti su vienu stipriu, nekintančiu sintetiniu kvapu. Taip lyg būtų šarvuose, – apie šiuolaikinio žmogaus kvėpinimosi įpročius kalba L. Kiškūnė. – Esame tikri cheminės parfumerijos įkaitai. Juk joje nelikę natūralių ingridientų. Tas kvapas nekinta – jis pastovus. Jis visada su mumis, mes jį nuolat užuodžiame. Kartais jis erzina ne tik aplinkinius, bet pačius besikvėpinančius žmones. Vis dėlto jie to kvapo taip lengvai neatsisako. Galbūt tai yra vyro dovana? O gal itin brangus pirkinys? O gal tai paprasčiausiai madinga?“
Tačiau juk žmogų pasitinkame pagal kvapą. Pagal jį žmogų atpažįstame ir įvertiname. „Tačiau šis vertinimas trunka tik akimirką, o paskui įsijungia protas. Mes ir vėl viską vertiname stereotipais: gražus ar negražus, moteris su makiažu ar be jo, dantys balti ar pageltę ir taip toliau, – sako L. Kiškūnė. – Jeigu analizuotume tai, ką užuodžiame, galbūt žinotume gerokai daugiau, susidarytume kitokį įspūdį, nei vien tą, kurį mums pateikia mūsų akys. Tačiau tam reikia, žinoma, natūralių kvapų – sintetinė parfumerija nieko tikro apie žmogų nepapasakos.“
Švarinimosi pavojus
Visuotinai skelbiama, kad natūralus kūno kvapas yra blogo tono ženklas. „Tokiu būdu atvėrėme kelią kosmetikos ir parfumerijos pramonei, kuri ėmė siūlyti įvairius ploviklius, šveitiklius, valiklius, kvapiklius. Šiandien mums peršama mintis, kad turime naudoti dezodorantą kūnui, dezodorantą kojoms, muilą rankoms, dušo želė kūnui... Be to, dar visokie kremai ir dekoratyvinė kosmetika. O juk yra daugybė žmonių, kurie visa tai naudoja kiekvieną dieną, – sako L. Kiškūnė. – Kodėl tuomet stebimės, kad pasaulyje gimsta tiek daug alergiškų kūdikių? Tikriausiai ne todėl, kad mama pasismilkė miros ar pasikvėpino levanda?“
Kitas pavojus, į kurį mus stumia grožio industrija – pernelyg didelis švarinimasis. „Oda – mūsų apsauginis organas. Nuolat šveisdami ir švarindami mes ją pažeidžiame, nuplauname mus saugančią mikroflorą. Per odą į mūsų organizmą patenka nuodai, kurie teršia mūsų organizmą. Iš čia ir daugelis ligų, negalavimų, skausmų“, – kosmetinės pramonės užkulisius praskleidžia pašnekovė.
Ji pati savo vaikų iki 7 metų neprausė jokiais geliais ar muilais. „Į vonią įpildavau kokio nors augalinio aliejaus – kokosų, migdolų, simondsijų – juo oda pasidengia, tada ją nutrini pirštine, ir to visiškai pakanka, – sako L. Kiškūnė. – Baisu, kai jau tokio amžiaus vaikams tėvai skatinami pirkti prausiklius, kurie mažam organizmui gali pridaryti tik žalos.“
Būti kvapniam – kainuoja
Pasak L. Kiškūnės, visa kosmetikos pramonė ir jos peršami stereotipai yra ne kas kita kaip didžiuliai pinigai. „Litras kvepalų koncentrato kainuoja maždaug 5 eurus. Šis litras praskėdžiamas tris kartus, išpilstomas į buteliukus po 10–15 ml. ir parduodama mums – pirkėjams – už gerokai didesnę kainą. Kažkas iš to labai turtingai gyvena, o kažkas „mėgaujasi“ įkyriu dirbtiniu kvapu“, – dėsto moteris.
Pigiausio, bet gero eterinio aliejaus litras kainuoja nuo 100 eurų. „Rožių, irisų eterinis aliejus kainuoja keliolika tūkstančių eurų už litrą, – pastebi ekspertė. – Išvada peršasi pati: masinei prekybai natūralių substancijų nereikia – brangu. Gerokai pigiau gaminti sintetinę kosmetiką, kuri yra ir išliks nerealiai didelius pelnus gamintojui teikianti pramonė.“
Karališki atarai
Atarai – seniausi kvepalai, pagaminti Indijoje. „Tas kvapas buvo siejamas su dievišku kvėpavimu, dieviškumu. Per šiuos kvapus siela atpažįsta rojaus būseną, per tą patį kvapą po mirties bus atpažinta ji pati, – pasakoja L. Kiškūnė. – Tai visiškai natūralūs kvepalai, pagaminti pagal sudėtingas technologijas. Jais galima kvėpintis vienais arba juos galima maišyti tarpusavyje. Tokiu būdu kaskart gali išgauti vis kitokį kvapą.“
Tie kvepalai kinta – aromatas dvelkiantis, prisitaikantis prie konkretaus žmogaus. „Galime kvėpintis ir paprasčiausiais eteriniais aliejais, – sako pašnekovė. – Aš turiu pasistačiusi keletą buteliukų. Patepu drėgną odą tuo aliejumi, kuris tą dieną atspindi mano nuotaiką. Jaučiuosi gerai, nes tas kvapas man suteikia jėgų, ryžto arba kaip tik atpalaiduoja, ramina.“
Jeigu jums nusimato sunki, įtempta darbo diena, reikalaujanti įtemptos protinės veiklos, pašnekovė pataria pasikvėpinti jazminų, čampakų atarais, rododendrų, juodųjų kėnių ar monardų eteriniais aliejais. Jie tonizuoja, suteikia energijos.
„Jeigu jums reikia sukoncentruoti dėmesį, pasitepkite frankincenso eteriniu aliejumi, užsilašinkite ant popieriaus paprasčiausio citrinų ar rozmarinų eterinio aliejaus, – pataria L. Kiškūnė. – Tereikia pradėti domėtis, ir tikrai žinosite, kokie natūralūs kvapai jums malonūs, kokiu gyvenimo laikotarpiu jie turėtų jus lydėti.“
Vietoj kremo
Žmogus pats turi suvokti, kam jam reikalingas kvapas ir ką juo norima pasakyti. Bet kuriuo atveju kvapai – paprasčiausias būdas susikurti nuotaiką.
Tačiau eteriniai aliejai ne tik kuria nuotaiką – jie gali būti naudojami kaip gydomosios ar gražinančios priemonės. „Nebūtini dieniniai ar naktiniai kremai veidui ar kūnui, vietoj jų galite drąsiai naudoti nerafinuotus augalinius aliejus: arganų, marulų, erškėtuogių ar kitų nuostabių augalų, kurie odą maitina, puoselėja, saugo, – sako L. Kiškūnė. – Pakanka pasitepti vos keliais lašais ant drėgnos odos.“
Prieš tepdami veidą aliejumi, galite jį papurkšti hidroliatu – distiliuotu augalų vandeniu, vadinamu viena saugiausių terapinių medžiagų.
www.delfi.lt

Ką reikia žinoti apie dezodorantus

Prakaitavimas – natūralus sveiko organizmo procesas.

Perspiracija – taip mieliau ausiai šiandien vadina žmogui nepavaldų prakaito išsiskyrimą, vykstantį per prakaito liaukas, kurių ypač gausu ant pėdų, delnų, kaktos, krūtinės ir pažastyse. Kiekviena prakaito liauka yra mažutė, jos ilgis 3 milimetrai, bet jeigu jas visas sudėtume į vieną eilę, tai gautume šešių kilometrų liniją. Neatlikdamas sunkaus fizinio darbo žmogus kasdien “išlieja” apie 3 stiklines skysčio. Tai yra, per metus kiekvienas iš mūsų pagamina 252 litrus prakaito, o per visą gyvenimą - 18 000 litrų, tai maždaug 60 pilnų vonių. Dar intensyviau prakaito liaukos darbuojasi, kai mes dirbame arba poilsiaujame šiltuose kraštuose. Pavyzdžiui, tropikų gyventojas per dieną išprakaituoja apie 4 litrus prakaito, bet būtent taip organizmas sugeba užtikrinti pastovią 36,6 C temperatūrą.

Prakaitas pagal savo prigimtį neturi kvapo, o įgauna nemalonų kvapą tik tuomet, kai jame pradeda karaliauti mikroorganizmai. Jie minta prakaitu, perdirba jį ir išskiria savo gyvybinius produktus, kurie ir pasižymi tokiu ryškiu “aromatu”. Būtent su šiais mikroorganizmais ir kovoja dezodorantai.

Kuo skiriasi tarpusavyje dezodorantai ir antiperspirantai?

Dezodorantai su antibakteriniais priedais stabdo arba naikina mikroorganizmų, parazituojančių žmogaus prakaite, atsiradimą ir dauginimąsi. Dažniausiai dezodorantuose buvo naudojamas triklozanas, tačiau dabar pažangesnės firmos keičia jį kitomis medžiagomis, pavyzdžiui, farnezolu, nes paaiškėjo, kad triklozanas yra odai ne itin švelnus, gali pažeisti odos mikroflorą. Kuo jie geri? Tokie dezodorantai puikiai atlieka savo funkciją. Kuo jie blogi? Pažastys lieka drėgnos. Be to, dezodorantų veikimui pasibaigus, bakterijos vėl ima karaliauti, ypač jeigu dezodoranto veikimo laikas tik 8-10 valandų. Yra ir tokių dezodorantų , kurie veikia iki 24 valandų.

Firmos Fairness dezodorantai Genera Deodorante stick Viridis (kodas 1026), Aqua (kodas 685), Iris (kodas 1033) ir Blue Water (kodas 330) pagal visus šiuos kriterijus yra puikios kokybės: veiklioji antibakterinė medžiaga yra būtent farnezolas, jų sudėtyje nėra alkoholio, todėl jie tinka net ir labai jautriai odai. Jų veikimo laikas yra net 24 valandos. Jie yra geri ir tuo, kad nepalieka dėmių ant rūbų. Mūsų dezodorantuose nėra parabenų (konservantų), kurie yra laikomi vienais iš krūties vėžį sukeliančių veiksnių. Mūsų dezodorantuose taip pat nėra alkoholio!

Dezodorantus reikia tepti ant švaraus, sauso kūno ir leisti nudžiūti. Jų kvapas vos juntamas, švelnus ir gaivus, tinkantis ir vyrams, ir moterims. Dezodorantas Blue Water labiau skirtas vyrams – jis papildo vyrų liniją Blue Water, tačiau yra mėgstamas ir sportiškų moterų.

Firmos Fairness Roll-on dezodorantas Genera Deodorante Sensitive (kodas 552) yra skirtas gausiau, intensyviau prakaituojantiems žmonėms. Jis yra efektyvus ir švelnus, t.y. skirtas jautriai odai.

Antiperspirantai blokuoja prakaito išsiskyrimą, nes užkemša prakaito kanalus jų sudėtyje esančiomis kai kurių metalų (dažniausiai aliuminio) netirpiomis druskomis. Kuo antiperspirantai geri? Pažastys lieka sausos. Kuo jie blogi? Jie stabdo natūralius organizmo procesus, todėl jų nereikėtų naudoti tiems, kas gausiai prakaituoja, ruošiasi į sporto salę ar sauną. Tuomet prakaitas, negalėdamas pasišalinti, gali sukelti patinimą ar prakaito liaukų uždegimą. Firma Fairness negamina antiperspirantų, nes jie nėra saugūs organizmui, ypač naudojantis nuolatos.

Parfumuoti dezodorantai, jeigu jų sudėtyje yra antibakterinių medžiagų (triklozano arba farnezolo), taip pat kovoja su bakterijomis, ir dar suteikia kūnui malonų kvapą. Kuo jie geri? Juos galima purkšti ant viso kūno ir net ant rūbų. Kuo jie blogi? Dezodoranto kvapas turi derėti prie losjono po skutimosi arba kvepalų, kuriuos naudojame. Be to, iškart po depiliacijos, kol oda yra sudirgusi, geriau jų iškart nevartoti.

Dažniausiai užduodami klausimai

Kodėl vieni pradeda prakaituoti tuoj po dušo, o kiti gali visai apsieiti be dezodorantų? Prakaito išsiskyrimas kiekvieno žmogaus yra individualus. Pažastyse esančios prakaito liaukos skiriasi nuo tų, kurios yra ant viso kūno, nes jos reaguoja į stresą, emocinį ar seksualinį susijaudinimą. Stiprus prakaitavimas gali rodyti kai kurias ligas: diabetą, hipertoniją, inkstų ligas; taip pat stipriau prakaituoja paaugliai, moterys klimakso metu, ligoniai po operacijos.

Kokie dezodorantai tepa drabužius? Labiausiai tepa drabužius aerozoliniai, purškiami dezodorantai. Baltas dėmes palieka antiperspirantai, turintys sudėtyje talko. Savo sudėtyje kremo turintys antiperspirantai taip pat palieka pėdsakus, ypač jeigu rengiatės iš karto pasitepę dezodorantu.

Firmos Fairness dezodorantai nepalieka dėmių nei ant tamsių, nei ant šviesių rūbų, jie puikiai veikia 24 valandas, tinka ir vyrams, ir moterims, juose nėra odai ir organizmui kenksmingų medžiagų. Fairness – geriausi produktai už geriausią kainą.

Intymių vietų higiena

Akušerė-ginekologė Aurelija Tamašauskienė sako, kad intymios vietos reikalauja atskiros priežiūros – čia gaminasi gleivės, išskyros, yra kitoks pH nei visos odos. Gydytoja akcentuoja, kad muilas netinka intymioms vietoms plauti, nes gali labai išsausinti ir sudirginti gleivinę, o visi paprasti kvepiantys muilai gali sukelti alergiją. Kiekviena moteris turėtų turėti šiam tikslui skirtą prausiklį ir atskirą rankšluostį.

Specialūs prausikliai

Specialistai teigia, kad intymių vietų higienai reikėtų naudoti specialius tam skirtus ploviklius, kurie naikina bakterijas, saugo nuo uždegimų, išlaiko normalią makšties floros pH (rūgščių ir šarmų pusiausvyrą), nesausina ir nedirgina jautrios odos. Ilgai naudojant kontraceptines tabletes, keičiasi makšties pH, todėl makšties uždegimų profilaktikai rekomenduojama naudoti specialias intymios higienos priemones su rūgščiu pH 4,5. Specialiai intymiai higienai skirtų priemonių pH nekeičia makšties rūgštinės terpės, be to, jos yra papildytos įvairiais augaliniais ekstraktais.

Ką rinktis?

Intymios higienos priemonių pasirinkimas tikrai nemenkas. Kurios gi geriausios?

Prieš įsigydama prausiklį intymiai vietai, paskaitykite jo sudėtį. Joje turi būti jūsų fiziologijai būdinga rūgštis (pavyzdžiui, pieno), kuri padės palaikyti tinkamą rūgščių ir šarmų pusiausvyrą lytiniuose organuose. Taip pat šioje priemonėje turėtų būti biologiškai aktyvių medžiagų, kurios veiktų kaip antimikrobinė profilaktika. Vienas populiariausių priedų, esančių daugelyje prausiklių – tai triklozanas. Pirmieji apie jo naudingumą prabilo odontologai, pastebėję, kad burnos skalavimo priemonės, į kurių sudėtį įeina triklozanas, efektyviau saugo nuo dantenų uždegimo. Esama daugybės tyrimų, įrodžiusių, kad triklozaną naudoti saugu ir patikima – jis nedirgina odos ir gleivinės bei nesukelia medikamentams atsparios floros vystymosi.

Firmos Fairness intymios higienos plovikliai yra puikūs pagal šiuos visus paramentrus: jų sudėtyje yra antibakteriškai veikiančio triklozano, ramunėlių, medetkų, alavijo, malvų, liepžiedžių ekstraktų, svarbios pieno rūgšties. Jūs turite galimybę pasirinkti vieną iš trijų firmos Fairness intymios paskirties prausiklių: Genera Detergente Intimo su ramunėlėmis (kodas 678), su alaviju ir medetkomis (kodas 910) arba su malva ir liepžiedžiais (kodas 293).

Prausiklis Genera Detergente Intimo švelniai valo gleivinės paviršių, jo nedirgindamas. Prausiklio pH 4,5 yra specialiai pritaikytas rūgštinei makšties terpei, todėl netgi dažnas išorinių lytinių organų prausimas nesuardo makšties pH balanso – taip išlaikomas natūralus apsauginis gleivinės sluoksnis. Prausiklio sudėtyje esantys augaliniai ramunėlių, medetkų, alavijo, malvų, liepžiedžių ekstraktai saugo nuo uždegimų, ramina ir minkština gleivinę, suteikia ilgalaikį gaivumo pojūtį.

Šie natūralių žaliavų pagrindu pagaminti intymios higienos prausikliai yra skirti naudoti kasdien. Ramunėlių, medetkų, alavijo, malvų, liepžiedžių ekstraktai suteikia malonią gaivą, švarumo pojūtį ir gerą savijautą, nesutrikdo jautriausių kūno vietų natūralaus pH, veikia švelniai, raminamai, tinka ypač jautriai odai, švelnina sudirginimus, suminkština odą.

Prabangos išlepintame Londone, kur geras tonas reikalauja žibėti originalumu ir mėgautis retais, „nišiniais“ produktais, nedažnai net kelias savaites visi kalba apie tą patį. Šį kartą – apie dekoratyvinės kosmetikos kūrėją olandę Ellis Faas.

Priežastis – jos kūrinių pristatymas rafinuotoje „Liberty“. Viktorijos laikų neogotiką menanti parduotuvė garsėja tuo, kad čia paklius ne bet kokia prekė. Ypač ant kosmetikos prekių prekystalio.

Vis dėlto ant jo nusileido „kosminiai“ E.Faas produktai. Tai jais, sudėtais į futuristines pakuotes, jų tekstūra ir spalvomis dabar žavisi Londono grožio specialistės.

„Kosmetika XXI amžiaus moteriai“, „iPhone“ kartos kosmetika“, „Pagaliau kažkas nebanalaus“, „Dar nematytos tekstūros“, – pagyrų negaili išbandžiusios naująsias priemones moterys.

Džiugu, kad „Ellis Faas“ kosmetikos premjera beveik tuo pat metu vyksta ir Lietuvoje. Bet lietuvėms, įpratusioms prie garsių kosmetikos vardų ir puošnių pakuočių, ko gero, prireiks laiko, kad įvertintų tokią revoliucinę naujovę.

Metaliniai dėklai primena prabangius rašiklius, medicinos įrangą, o specialus konteineris bent jau man panašus į atominės bombos galvutę iš filmo apie Džeimsą Bondą.

Šiuose indeliuose – skystos konsistencijos produktai, kurie, patekę ant kūno, virsta skirtingomis tekstūromis: kremine, pusiau perregima pieniška arba skaidria ir blizgia tarsi lakas.

„Ellis Faas“ kolekcijoje nerasite ryškių, perlamutro ar vaivorykštės atspalvių. Bet ką rasite! Tai turbūt vienintelė kompanija pasaulyje, sugebėjusi pagaminti kraujo raudonumo lūpų dažus. Rimtai. Nes „Ellis Faas“ filosofija – kurti tik tokias spalvas, kurios yra žmogaus kūne. Tad raudonis – kraujo, mėlis – vos matomų gyslų, rausvumas – nuraudusio skruosto. Todėl, pasak kūrėjos, šios spalvos universalios ir tinka visoms.

Kas ji – Ellis Faas? Ji gimė Amsterdame, politikų šeimoje. Jos tėvas buvo kairiosios Žaliųjų partijos įkūrėjas, o motina – viena pirmųjų nevyriausybinės žmogaus teisių gynimo organizacijos „Amnesty International“ atstovių. Šeimoje dar būta garsių aktorių, pianistų ir prabangos prekių importuotojų.

E.Faas karjerą pradėjo kaip profesionali fotografė. Ji pirmoji Amsterdame ėmė siūlyti studijinius portretus su profesionaliu makiažu. Vėliau leidosi sugundoma vien makiažo paslapčių, kol ją atrado garsus fotografas Mario Testino.

Šiandien E.Faas galėtų didžiuotis, kad kūrė makiažą „Chanel“, „Fendi“ kolekcijų pristatymams, bendradarbiavo su dizaineriais Karlu Lagerfeldu ir Jeanu Pauliu Gaultier. Taip pat su pasaulinio garso fotografais Inez van Lamsweerde ir Vinoodh Matadin, Patricku Demarchelier, Peteriu Lindberghu, Jeanu Baptiste’u Mondino, Ellen von Unwerth.

Sąrašą būtų galima tęsti, bet aišku viena – fotografai ir stilistai olandę renkasi todėl, kad ji žino, kaip „sukurti veidą“.

Tad kur glūdi E.Faas paslaptys? Kūrėja jas atveria specialiai „Stiliui“.

– Koks jūsų vaikystės atsiminimas, labiausiai susijęs su makiažu?

– Amsterdame mano seneliams priklausė didžiausias Olandijoje grožio salonas ir kirpykla. Seneliai vieninteliai Olandijoje turėjo išskirtinę teisę prekiauti „Guerlain“ kosmetika.

Kai augau, salonas jau nebeveikė, bet mūsų namai vis dar buvo pilni tų nuostabių, riebių, nepamirštamo kvapo lūpų dažų.

– Kas vaikystės namų aplinkoje jums asocijavosi su prabanga?

– Istorija, kuri vis dar tebedaro man įspūdį. Vokiečių okupacijos metais mano seneliai slapta kirpdavo žmones, kurie slapstėsi nuo nacių. Man tai lyg įrodymas, kad tokia mažytė prabanga kaip šukuosena netgi sunkiausiomis sąlygomis gali padėti žmogui išsaugoti savo vertę.

– Nuo mažens garsėjote mados pomėgiu ir pati sau kurdavote drabužius. Ar pamenate juokingų momentų, klaidų?

– Prisimenu dvi nesėkmes: plastikines kelnes, kurias mūvėdama tiesiog šutau, o atsisėdus atrodydavo, kad kojos tuoj sprogs.

Ir maudymosi kostiumėlį, kurį pasiuvau iš storos paklodės. Kai juo vilkėdama įlindau į vandenį, o po to išnirau, atrodė, lyg arklys man būtų pridirbęs į kelnes.

– Nemažai makiažo meistrų dabar kuria savas kosmetikos linijas arba bendradarbiauja, pavyzdžiui, kaip garsioji Pat McGrath su „Armani“ ir „Max Factor“.

Savo linijas turi ir François Narsas, Terry de Gunzburg, Laura Mercier. O koks yra jūsų kosmetikos pranašumas ir išskirtiniai bruožai esant tokiai konkurencijai?

– Neskaitant mūsų naujoviškos pakuotės koncepcijos ir spalvų idėjos, manau, pranašumas yra tas, kad esame nuo didelių koncernų nepriklausoma bendrovė.

Mano produktai sukurti su aistra, iš širdies, remiantis didele patirtimi, o ne taupant ir galvojant apie rinką. Stengiausi į savo produktus sudėti tai, ko pasigesdavau kaip moteris, kasdien naudojanti kosmetiką.

– Ar jūsų nenervina, kai matote negrabiai pasidažiusias moteris? Kokios yra didžiausios makiažo klaidos?

– Manęs niekas nepiktina. Veikiau susidomiu, kodėl būtent taip jos dažosi. Vis dėlto klysta naudojančios pernelyg tamsią kreminę pudrą, kad atrodytų labiau įrudusios ar sveikesnės. Tuomet veidas tampa it kaukė. Patarčiau rinktis kreminę pudrą, kuri tiksliai atitinka jūsų natūralią odos spalvą.

– Vadovavote pirmajai fotostudijai Nyderlanduose. Joje keisdavote ir įvaizdį. Dirbote su įžymybėmis, supermodeliais. Kuri įvaizdžio metamorfozė labiausiai jus sujaudino?

– Stipriausių emocijų patirdavau, kai ateidavo nepagydoma liga sergantis klientas ir užsisakydavo savo portretą, kad liktų prisiminimas jo mylimiems ir artimiems žmonėms.

– Kokia makiažo paskirtis šiandienėje kultūroje?

– Jis padeda išryškinti savo asmenybę, geriau pasijusti, lengviau įveikti kasdienes problemas.

– Kaip vertinate moteris, kurios iš principo nesidažo ir nenaudoja jokios kosmetikos?

– Kodėl gi ne? Jos man netrukdo.

– Su kuo bendradarbiauti (su fotografu ar dizaineriu) jums mieliausia?

– Man mielesni senosios kartos fotografai, kurie tiksliai žino, ko nori ir ko reikia, norint tą viziją sukurti. Jie labiau pasitiki savimi, leidžia, kad ir kiti fotosesijos komandos nariai patartų. Be to, su jais daug greičiau gali viską padaryti!

– Jūsų produktų koncepcija – naudoti žmogaus kūne aptinkamų spalvų pigmentus. Kai kas, bent jau Didžiojoje Britanijoje, kalba, kad tai puikiai parodo dabartinę kultūros tendenciją – žavėjimąsi vampyrais. Juk pakanka prisiminti dabar populiarią literatūrą, serialus, filmus. Kas įkvėpė tokią koncepciją?

– Kurdama makiažą dizainerių kolekcijoms ir fotosesijoms aš visuomet pati maišydavau spalvas. Kai pradėjome kurti savo produktus, iš pradžių atrinkau pačius mėgstamiausius atspalvius. Tada susimąsčiau: kokios tos mano mėgstamos spalvos?

Staiga supratau, kad visos jos – negrynos, tarsi „palaužtos“ ir kad nesąmoningai atkartoja mūsų kūno spalvas. Mane pritrenkė šios logikos paprastumas. Todėl mano kosmetika puikiai tinka bet kuriam odos atspalviui, kiekviena spalva tinka bet kuriam veidui.

– Kokie įvaizdžiai įkvėpė kuriant kosmetiką?

– Pirmiausia atsirado spalvos, tik tada padariau „nuotaikų lentą“ – tam, kad lengviau paaiškinčiau koncepciją grafikos ir pakuotės dizaineriams.

– Kurią spalvą labiausiai norėjote uždaryti dėžutėje?

– Sunkiausia buvo pagaminti tai, ką dabar žmonės vadina mano firmine spalva, – „Ellis Red“ (Ellis raudonį. – Red.). Tai – tikroji kraujo spalva. Kraujo spalvos pigmentą turi visi – nesvarbu, ar jūs esate baltaodė šešiolikmetė, ar juodaodė aštuoniasdešimtmetė.

Ši spalva – magiška. Ji – gyvybės pagrindas, meilės ir aistros simbolis. Ne veltui pasakos herojės Snieguolės motina norėjo, kad jos dukters lūpos būtų kraujo raudonumo.

– Kas įkvėpė sukurti „kosminę“ pakuotę? Ji tikrai skirta ne senovinių buduarų ir gulbės pūkų mėgėjoms.

– Tyrimai parodė, kad moterys daugiau laiko sugaišta ieškodamos rankinėje kosmetikos priemonės nei ja dažydamosi. Tad mano tikslas buvo sukurti kompaktišką ir patogią pakuotę.

Man visuomet patiko kareivių amunicijos dizainas, tad sugalvojome tokią lyg ir šovinių apkabą. Ją moteris galės užtaisyti „kosmetikos kulkomis“ kiekvieną dieną.

– Jei neribotų laikas ir erdvė, kokiai žymiai moteriai norėtumėte sukurti makiažą?

– Tiesą sakant, per daug nesidomiu įžymybėmis, bet jei galėčiau pasirinkti, norėčiau dirbti su Cate Blanchett. Ne todėl, kad aktorė jau naudoja mūsų produktus, o todėl, kad ji yra neįtikėtino grožio. Pabrėžčiau jos nuostabias lūpas ir odą.

– Dabar madinga kalbėti apie ekologiją. Ar jūsų kosmetika ekologiška?

– Mūsų kosmetika nėra organiška ar ekologiška. Ne todėl, kad nenorėčiau, kad ji tokia būtų. Šiais laikais technologijos yra taip toli pažengusios, kad neorganiniai produktai gali būti netgi labiau tinkami nei natūralūs.

– Ar tikite, kad skirtingų tipų žmonės turi rinktis sau tinkamas spalvas?

– Visiškai ne. Pritariu eksperimentams ir asmeniniams atradimams.

– Tarkim, moteris neturi daug pinigų ir gali sau leisti nusipirkti tik vieną jūsų linijos produktą. Ką patartumėte jai įsigyti?

– Blakstienų tušą arba odos korekcinę priemonę.

www.lrytas.lt