2012 m. vasario 3 d., penktadienis

SVEIKATINGUMO GIDAS Specialisto nuomonė: jokių natūralių kosmetikos produktų nėra


Kasdien suaugęs žmogus vartoja vidutiniškai devynias asmeninės priežiūros priemones, o tai reiškia, kad jo organizmas turi sąlytį su 120 chemikalų.Vienąkart užsitepę kremo, kurio sudėtyje yra parabenų, vargu ar pajusite ką nors bloga, bet ilgainiui ši medžiaga gali padaryti žalos. Kai kurių chemikalų toksiškumas net nėra išsamiai ištirtas. Jei norite nuo jų apsisaugoti ir apsaugoti mylimus žmones, kantriai šifruokite priemonių sudėtį. Turėkite galvoje, kad net tie gaminiai, kurie pristatomi kaip natūralūs, turi cheminių "siurprizų". „Iš esmės nėra jokių natūralių kosmetikos produktų. Jei gamintojas įdeda ką nors natūralaus - augalų ekstrakto, aliejaus ar panašiai, kaina iškart tampa kosminė", - teigia prof. Saulius Majus, Sveikatos apsaugos ministerijos neetatinis vyr. specialistas profilaktinei toksikologijai. Tad gamintojai neskuba keisti chemikalų į natūralias medžiagas, nes tiesiog... neapsimoka finansiškai.
Svarbu:
Kol kas įrodyta tik tokia kosmetikos priemonėse esančių chemikalų žala: jie dirgina odą ir sukelia alergiją. Mat toksikologiniai tyrimai dažniausiai atliekami su laboratoriniais gyvūnais - jiems sušeriamas chemikalas arba jie verčiami kvėpuoti to chemikalo dulkėmis, garais, aerozoliais. Poveikis paprastai būna kitoks nei chemikalui patekus ant odos.
1. Antibakterinės medžiagos
Daugybė tyrimų parodė, kad, prausiantis paprastu muilu ir šiltu vandeniu, mikrobai naikinami taip pat veiksmingai, kaip ir antibakteriniu muilu. O jei esate įpratę dažnai vartoti priemones, kurių sudėtyje yra antibakterinių medžiagų, gali susilpnėti natūralus organizmo gebėjimas apsisaugoti nuo ligas sukeliančių bakterijų. Anot prof. S. Majaus, mūsų organizmas yra tingus: jei kas nors už jį dirba, - ilsisi. Į muilus, dantų pastas ir dezodorantus dažniausiai dedama triklozano. Mažos jo dozės apsaugo nuo gedimo pačią priemonę, o didesnė koncentracija naikina žmogaus kūno paviršiuje esančius mikrobus. Neseniai atlikti tyrimai rodo, kad triklozanas trukdo organizmui gaminti testosteroną.
2. Anglies dervos (Coal Tar)
Įrodyta, kad šios medžiagos skatina atsirasti piktybinius darinius. Anglies dervų (ieškokite etiketėse trumpinių „FD&C") dar galima rasti šampūnuose nuo pleiskanų ir kremuose nuo psoriazės. „FD&C mėlynos 1" dedama į dantų pastas, „FD&C žalios 3" - į burnos skalavimo skysčius.
3. Dietanolaminas (Diethanolamine (DEA))
DEA gali sutrikdyti hormonų pusiausvyrą, jis šalina iš organizmo vaisiaus smegenų vystymuisi reikalingą choliną. Yra įrodymų, kad ši medžiaga gali turėti kancerogeninį poveikį.
4. 1,4-dioksanas (1,4-Dioxane)
Įrodyta, kad 1,4-dioksanas sukelia vėžį gyvūnams. Jo dedama į dantų pastas, šampūnus, dezodorantus, burnos skalavimo skysčius. Vaikams maudyti skirtose priemonėse jo būna labai mažai.
5. Formaldehidas (Formaldehyde)
Įrodyta, kad pagrindinis alergijos kosmetikai kaltininkas yra formaldehidas. Seniai žinoma, kad ši medžiaga neigiamai veikia ir apsaugines imunines reakcijas, pažeidžia kvėpavimo takus, gali sukelti vėžį. Į kosmetikos gaminius leidžiama dėti kai kurių formaldehidą išskiriančių medžiagų. Jų galima rasti vaikiškame muile, įvairiuose nagų lakuose, dirbtinių blakstienų klijuose ir plaukų dažuose.
6. Sintetinės kvapiosios medžiagos (Fragrance)
Sintetiniai kvepalai gali sukelti odos alergiją. Išvydę žodį „fragrance", turėkite galvoje, kad toje priemonėje gali būti ftalatų: šie pažeidžia endokrininę sistemą, kenkia reprodukciniams bei vystymosi procesams.
7. Švinas ir gyvsidabris
Švinas pažeidžia nervų, kraujo ir virškinimo sistemas, kepenis, gali sukelti anemiją. Randamas kaip teršalas silicio diokside (šis vartojamas gaminant dantų pastas). Švino acetato būna kai kuriuose vyrų plaukams skirtuose dažuose. Gyvsidabris, kurio būna blakstienų tušuose ir antakių dažuose, gali pažeisti smegenis.
8. Nanodalelės (Nanoparticles)
Svarbu žinoti, kad per odą mažytės dalelės gali patekti į smegenis ir į visus kitus organus, pažeisti jų ląsteles. Pačios pavojingiausios - cinko oksidų ir titano dioksidų nanodalelės. Šių dedama į kremus nuo saulės, kad jie būtų permatomi. Kai kurios kompanijos jau reklamuojasi, kad nenaudoja nanodalelių.
9. Parabenai
Parabenai yra toksiški, sukelia alergiją, kenkia reprodukcinei sistemai ir vystymosi procesui. Dažnai naudojami kaip konservuojančios priemonės. Komponentų sąraše ieškokite sudurtinių žodžių, kurių pirmoji dalis yra: methyl-, ethyl-, propyl-, butyl-, isobutyl-, o antroji: -paraben
10. Naftos distiliatai (Petroleum Distillates)
Naftos produktai dažnai būna užteršti priemaišomis, sukeliančiomis vėžį. Europos Sąjungoje dėti jų į kosmetikos priemones uždrausta, bet šių medžiagų dar galima rasti Amerikoje gaminamuose tušuose, kojų kvapą mažinančioje pudroje... „Ne tik Amerikoje, - patikslina prof. Saulius Majus. - Jei tik kas patikrintų..."Įsitikinkite, ar priemonės sudėties apraše nėra žodžių „petroleum" ir „liquid paraffin".
11. P-fenilendiaminas (P-Phenylenediamine)
Jo dažnai būna plaukų dažuose. Šis chemikalas gali pažeisti nervų sistemą, plaučius, sukelti alerginę reakciją. Kiti jo pavadinimai: 1,4-benzendiaminas; p-fenildiaminas.
12. Stearalkonio chloridas (Stearalkonium Chloride)
Pradinė šios medžiagos paskirtis buvo minkštinti audinius, bet dabar jos dedama ir į kremus bei plaukų kondicionavimo priemones. Labai toksiška, sukelia alergiją.
13. Natrio laurilsulfatas (Sodium lauryth sulphate)
Naudojamas kaip detergentas (plovimo priemonė). Jo gausu putojančiuose gaminiuose: grindų plovikliuose, šampūnuose bei dušo želė. Daugybė tyrimų jau įrodė neigiamą šios medžiagos poveikį: ji dirgina odą, sukelia alergiją, o prarijus gali sukelti ir šlapimtakių, inkstų, šlapimo pūslės infekcijas, sutrikdyti organizmo reprodukcines funkcijas.
http://www.moteris.lt

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą