Makiažas seksui: vyriškas požiūris ir moteriškos klaidos

Priaugintos blakstienos, raudonos lūpos, tamsūs šešėliai, paryškintos akys, trys pudros ir skaistalų sluoksniai. Dažotės karo spalvomis išeidamos į meilės mūšio lauką? Prancūzai mano: gera ta kosmetika, kuri nepastebima ant šviežio gaivaus moters veido. Ir dauguma pasaulio vyrų sutiks su šiuo teiginiu.

Vyrai, žiūrėdami į mylimą moterį, neapžiūrinės jos po „gabaliuką“: kaip pasidažė akis ir kokį nagų laką pasirinko. Jis ją priima visą, negalvodamas apie tai, kiek ji vargo prieš pasimatymą, prisimindama daugybę visiškai nereikšmingų detalių. Tačiau būtent tos detalės ir gali pritraukti arba atstumti.

Vis dėl to, net mokslininkai yra įrodę, kad moteriškas piktnaudžiavimas kosmetika panaikina vyrišką potraukį. O dauguma vyrų apskritai mano, kad seksas ir makiažas – visiškai nesuderinami dalykai.

Patariama į lovą gultis visiškai „nuogu“ veidu. Svarbiausiai, nepadarykite dažniausiai pasitaikančių klaidų. Taigi, kas būtent nepatinka vyrams?

Prakaito kvapas. Ir nenuostabu. Žymiai maloniau bučiuoti krūtinę, kai jūsų oda kvepia švara. Prakaito kvapas jaudina partnerius ypatingai retai. Todėl, jei tik leis aplinkybės, prieš seksą nueikite į dušą.

Per stiprus kvepalų kvapas. Nereikėtų prakaito kvapo bandyti užmušti kvepalų doze. Iš šių dviejų blogybių net neaišku, kurią pasirinkti! Jei manote, kad natūralus odos kvapas jums netinka, naudokite aromatinį dušo gelį. Beje, pasidairykite tokio, kurio sudėtyje būtų afrodiziakai.

Per storas tonuojančio kremo sluoksnis. „Plastikinė moteris“ daugumai vyrų nepatinka kasdieniniame gyvenime. O lovoje – ypatingai. Pačios pagalvokite: sekso metu poros išsiplečia. Ir kas gi vyksta tuo metu su jūsų oda? Ji kvėpuoja ar dūsta?

Nubėgęs tušas. Tai gražu tik mados nuotraukose: išterliotas lūpdažis ir nubėgęs tušas gali atrodyti seksualiai. Gyvenime, deja, netinkamas makiažas gali tapti esmine problema. Ir po meilės žaidimų jūs atrodysite ne kaip jaunoji išdykusi deivė, bet kaip „padėvėta“ dama...

Lūpdažis ir lūpų blizgesys. Pirmo pasimatymo metu galima atkreipti į save dėmesį ryškiai raudona burna. Tačiau daugelis vyrų nesibučiuoja būtent dėl per ryškaus makiažo. Žymiai maloniau jausti lūpų skonį, nei kosmetikos. Jei negalite niekur išeiti be lūpdažio, bent jau pasirinkite šiltas ir ne tokias rėkiančias spalvas. Šaltos spalvos, ypač violetinės-juodos gamos priverčia vyrus suglumti ir apsigalvoti dėl sekso.

Keista aukšta šukuosena. Natūralumas, natūralumas ir dar kartą natūralumas! Tai galioja ir šukuosenai. Kaip mylėtis, jei bijai sugadinti tai, kas susukta jums ant galvos? Ir dar: kuo mažiau priemonių plaukuose. Kam gi malonu liesti šiurkščius plaukus, supurkštus laku? O segtukai, gumelės ir kiti „ginklai“ iš tikrųjų padarys šukuosena „neliečiamąja“!

Dirbtinumas. Jei nenorite sudaryti vyrui pojūčio, kad jis lovoje guli ne su moterimi, bet su lėle, būkite natūrali. Šalin priaugintus nagus, blakstienas, plaukus. Jūs manote, kad nakties juodumo pėdkelnės padarys jus panašia į seksualią tigrę, o vyras mato atstumiančią agresiją. Ko gero, jis bijo būti sudraskytas...

Grozioklubas.lt

Makiažo tendencijos. Pavasaris 2012

Pabrėžti moteriškumą ir natūralų savo grožį, suteikti šviežumo ir veržlumo – štai ką žada 2012 metų pavasarį visažistai. Pavasario makiaže vyrauja natūrali spalvinė gama, o pati pagrindinė kryptis – kuo natūralesnis veidas. Ryškios spalvos naudojamos tik išskirti reikiamus akcentus. Iš pirmo žvilgsnio, pavasario tendencijos gali pasirodyti per daug rezervuotos toms, kurioms patinka spalvos. Tačiau ryškios spalvos tegul lieka žiemai, kai už lango blogas oras. Šiuo metu reikia derinti prie pavasarinės harmonijos.
  Vienspalvis makiažas
Į madą vėl grįžta natūralumas. „Apnuogintus veidus“ siūlo ir Dolce&Gabana, Versace, Louis Vuitton, Derek Lam. Natūralus blizgėjimas padeda vizualiai išlyginti veidą, sudaryti pailsėjusios odos efektą, o padedant matinei pudrai galima paslėpti smukius trūkumus. Tam reikia ant veido užtepti makiažo pagrindą, paskui toninį kremą arba pudrą, ir lengvai pabrėžkite išsikišusias dalis – kaktą, skruostikaulius. Šešėliai turi būti taip pat šviesūs, perlamutriniai, koralų atspalvio. Žvilgsniui išraiškingumą suteiks „katės akys“, kuris turi derėti su natūraliai šešėliais. Tam naudokite skystą lainerį arba minkštą pieštuką, praveskite liniją virš viršutinio voko nuo akies kraštelio, vis storindami ją, ir šiek tiek užlenkdami prie akies išorinio krašto. Formuojant natūralų įvaizdį, būtinai turi būti vos pastebimi skaistalai – jais paryškinkite skruostikauliu. Taip pat ir lūpdažius arba blizgesį naudokite neutralių spalvų: čia tiks koralų atspalvis, rausvas arba persikinis su aukso atspalviu.
  Natūralūs antakiai
 Šiuo metu vėl madoje platūs antakiai: tai pabrėžia Alexandr Wang ir Valentino, taip pat Burberry, Diane Von Furstenberg, Balmain, Frankie Morello ir Narciso Rodriguez. Tokius antakius reikia labai prižiūrėti. Naudokite specialius gelius ir pieštukus. Platūs antakiai reikalauja ir minimalaus makiažo: lengvi šešėliai, ideali matinė oda, šiek tiek tušo, neryškus akcentas ant lūpų.
  Sidabrinių ir auksinių tonų makiažas
Drąsų kosminį įvaizdį, kai pridedama sidabrinių ir auksinių atspalvių makiaže, siūlo ne vienas šių metų dizaineris, tarp jų ir Dsquared2, Fendi. Šešėlį naudokite ant viso voko, ir ištęskite ant antakių. Vargu, ar toks makiažas tiks dalykiniam susitikimui arba ofisui, tačiau tobula, jei eisite į vakarėlį.
  Padūmavusios akys
Padūmavęs makiažas aktualus visuomet, nepriklausomai nuo sezono. Tiesa, šį pavasarį visažistai siūlo klasikinio makiažo variantą, naudojant melsvus, juodus ir rudus atspalvius, o svarbiausiai čia – neatsargus dailinimas, primenantis pandos akis. Gucci, Givenchy ir Donna Karan siūlo padūmavusių akių variantą su beveik nematomais antakiais
  Ryškūs lūpų atspalviai
Klasikinė raudona spalva, rodos, amžina ir niekuomet neišeis iš mados, aktuali išlieka ir šį pavasarį. Dior madų pristatymo metu siūlo suderinti raudoną lūpdažį su tikru aristokratišku odos baltumu. Raudona spalva – ne priežastis atsisakyti ryškaus akių makiažo ir ilgų „katės strėlių“. Kitas variantas (Jason Wu), atvirkščiai, siūlo natūralų odos atspalvį derinti su sodriu koralų spalvos lūpdažiu, šiek tiek akių tušo, parausvinti skruostus – taip gausite lengvą, pavasarinį įvaizdį.
  Oranžinė spalva
Oranžinė spalva ant vokų, skruostikaulių, lūpų. Spalvos sodrumas iššaukia pozityvias emocijas, atgaivina po ilgos žiemos, prižadina iš miego – visa tai atsispindi ir Rodarte, Donna Karan ir Prada modeliuose. Neribokite savęs rinkdamiesi spalvas – jos padės jums atsikratyti sustingimo, pakraus energijos.
  Suklijuotų blakstienų efektas
 Jau kurį sezoną karaliauja „suklijuotos blakstienos“, kurios žvilgsnį daro išraiškingą ir primena lėlę. Tokias tendencijas galima buvo išvysti Alberta Ferreti ir DKNY pasirodymuose. Kad pavyktų toks efektas, reikalingi trys sluoksniai. Taip pat galima dažyti tik apatines blakstienas – tai kiek netikėtas Clinique variantas. Šis įvaizdis suteikia naivumo ir tuo pačiu jausmingumo. Naudokite natūralų veido toninį kremą, pridėkite skaistalų, taip pat natūralius atspalvius ir jūsų įvaizdis bus subalansuotas.
  Žydinčio sodo atspalviai
Ryškius atspalvius rasite įvairiose kolekcijose. Lelijų, auksinį, mėlyną ir žydrą, švelniai violetinį, rausva – šiuos tonus tikrai galima suderinti, mąstyti įvairias kompozicijas, derinti makiažą prie akių spalvos, ir taip eksperimentuoti. Jūs tampate tarytum savo veido dailininke – piešiate, maišote atspalvius, kuriate! O pavasario spalvų paletės jums tikrai padės.

 http://www.grozioklubas.lt

Stresas II dalis

Kaip valdyti stresą?

Pagalvokite, kuriuos sutrikimus patyrėte per paskutinius du mėnesius (pagal J.B. Cunningham, 2000):
 Širdies – kraujagyslių sistema
 · kraujospūdžio svyravimai,
 · padažnėjęs širdies plakimas,
· oro trūkumas,
 · burnos džiūvimas,
 · nuovargis,
 · nualpimas,
· aterosklerozės pasireiškimas
 · galvos skausmai.
 Virškinamojo trakto veikla
· skrandžio opa,
 · skrandžio spazmai,
 · viduriavimas arba vidurių užkietėjimas,
 · dujų susikaupimas,
 skausmas,
· padidėjęs alkio jausmas arba pasibjaurėjimas maistu.
 Raumenų-kaulų sistema
· bendra raumenų įtampa,
 · kaklo raumenų susitraukimas,
 · nugaros skausmai,
· raumenų skausmai,
 · sustingimas dėl raumenų įtampos.
 Emociniai simptomai
· rūpesčių našta
· nerimas, baimė,
 · atminties nusilpimas,
 · polinkis verkti,
 · apatija (abejingumas viskam, kas vyksta),
 · padidėjęs delnų, pažastų, pėdų prakaitavimas,
· nervingumas,
· nemiga,
 impulsai, skatinantys agresyvumą,
 · potraukis alkoholiui, rūkymui, narkotikams,
· stipraus nuovargio pojūtis.
 Imuninė sistema
· sumažėjęs atsparumas sirgti įvairiomis, ypač peršalimo, ligomis.

 Moksliniai tyrimai rodo, kad visus streso simptomus galime suskirstyti į keturias grupes.
Emocinės reakcijos: depresija, susirūpinimas, susierzinimas, pyktis, nerimas, baimė, nusivylimas, pasimetimas ir kt.
Mąstymo reakcijos: padidėjusi savikritika, įkyrios/ neigiamos mintys, nedėmesingumas, išsiblaškymas, nesugebėjimas susikaupti, sulėtėjusi galvosena.
 Psichofiziologinės reakcijos: padažnėjęs pulsas, padidėjęs prakaitavimas, galvos, širdies arba skrandžio skausmai, silpnumas, pykinimas, specialūs matavimai parodytų kūno skysčių sudėties ir medžiagų apykaitos pokyčius (padidėjusį cukraus, leukocitų kiekį, sumažėjusį kraujo krešėjimą ir kt.).
 Elgesio reakcijos: polinkis į alkoholizmą, polinkis į intensyvią gestikuliaciją arba sustingimą ir kt.
 Visi šie požymiai yra tarpusavyje susiję ir parodo aktyvią („kovoti“) arbą pasyvią („pabėgti“) reagavimo į vidinius arba išorinius dirgiklius (stresorius) strategiją.
 Kokie gi yra tie dirgikliai – streso šaltiniai?
 1. Emocinis stresas. Jis kyla tada, kai argumentai, nesutarimai, išoriniai ir vidiniai konfliktai sutrikdo pusiausvyrą, sukelia pasikeitimus mūsų asmeniniame gyvenime.
 2. Informacinis stresas. Jis kyla tada, kai turime suprasti daug sudėtingos informacijos arba negauname aiškios, reikalingos informacijos.
 3. Fizinis stresas. Jį sukelia ligos, traumos, fiziologinės permainos.
 4. Ekologinis stresas. Tai stresas, kuris kyla dėl žalingų aplinkos poveikių.
 5. Atsakomybės stresas. Jis kyla tada, kai esame atsakingi už kito asmens veiksmus, kai negalime kontroliuoti įvykių, kai atsakomybė viršija mūsų kompetenciją.
 6. Laiko stresas. Jis kyla, kai neaiški situacijos trukmė ar stokojant laiko darbams atlikti.
 7. Socialinis stresas. Jį sukelia izoliacija (atsiskyrimas), ypač nuo svarbių žmonių.
 Relaksacinis kvėpavimas ir psichofizinė treniruotė Relaksacinis (atpalaiduojantis) kvėpavimas – viena iš streso valdymo technikų. Jis padeda nukreipti dėmesį į vidinius pojūčius, normalizuoti organizmo „darbą“, pasijausti pailsėjusiems. Specialistų teigimu, kvėpavimas atspindi mūsų vidinę būseną. Nusiraminę kvėpuojame ramiai ir ritmingai, atsipalaidavę – lėtai ir giliai. Kiekvienas galime iš dalies valdyti savo kvėpavimą ir tokiu būdu daryti stiprią įtaką savo fizinei ir psichinei būsenai. Skiriamas diafragminis (pilvu) ir krūtininis kvėpavimas. Diafragminis kvėpavimas yra naudingesnis, nes jo metu kraujas geriau prisotinamas deguonimi, padidėja gyvybinė plaučių talpa, geriau masažuojamos kepenys ir pilvo ertmės raumenys. Pilnavertis, taisyklingas kvėpavimas yra ritmiškas, tolygus. Kvėpavimas giliai įkvepiant tonizuoja, mobilizuoja, o giliai iki galo iškvepiant orą – ramina. Atliekant kvėpavimo pratimus ir stengiantis giliai kvėpuoti, prieš įkvepiant ir prieš iškvepiant būtina daryti kelių sekundžių pauzes, t.y. sulaikyti kvėpavimą. Šios pauzės yra reikalingos tam, kad neprasidėtų hiperventiliacija (galvos svaigimas, spengimas ausyse).
 Meditacijos pratimai Skirtingi žmonės renkasi skirtingus streso valdymo būdus. Kai kuriems padeda bendravimas, kitiems – meditacija, relaksacinis kvėpavimas arba psichofizinė treniruotė. Žemiau pateikiami pratimai gali padėti atsipalaiduoti ir atkurti vidinę darną. Jie turi būti atliekami patogiai atsisėdus arba atsigulus, geriausia tuomet, kai niekas Jums negali sutrukdyti. Prieš atliekant meditacijos pratimus geriausia būtų atlikti relaksacijos, raminančio kvėpavimo pratimus.
 Pratimas Plūdė vandenyne Įsivaizduokite, kad esate maža plūdė didžiuliame vandenyne. Neturite jokio tikslo, krypties, vairo, niekas Jums nevadovauja. Judate ten, kur neša vėjas ir bangos. Didžiulė banga gali Jus trumpam užlieti, bet vėl išnyrate į paviršių. Keletą kartų pamėginkite pajusti, kaip tai atsitinka. Užlieja – išnyrate, užlieja – išnyrate. Pajuskite, kaip bangos Jus supa, kaip šviečia saulė... Pajuskite po savimi vandenį, laikantį Jus... Ką dar juntate, būdami maža plūdė vidury vandenyno... Lėtai įkvėpkite ir atsimerkite...
  Pratimas Šaltinis Įsivaizduokite skaidrų, stiprios srovės šaltinį, trykštantį aukštos uolos. Jūs stebite, kaip vandens purslai tviska saulės spinduliuose, o aplink tokia švara ir ramybė, kokios neregėjote. Prieikite prie šaltinio ir paragaukite gėlo, švaraus vandens. Paragavus, į Jus ima skverbtis geroji vandens energija. Dabar atsistokite po šaltiniu ir pajuskite, kaip vanduo liejasi ant Jūsų. Įsivaizduokite, kaip vanduo sugeba nuplauti ir pratekėti pro kiekvieną Jūsų ląstelę, net jausmus, mintis... Pajauskite, kaip vanduo išplauna iš Jūsų visas nuoskaudų ir pergyvenimų liekanas, nusivylimą, liūdesį, netikrumą, baimę. Ir imate justi, kad šio šaltinio švara – Jūsų švara, o energija – Jūsų energija. Pagaliau įsivaizduokite, kad susiliejate su tuo šaltiniu. Tampate skaidrus, šviesus, tviskantis saulėje. Lėtai įkvėpkite ir atsimerkite...
 Pratimas Atleidžiu ir myliu Įsivaizduokite, kad esate vietoje, kurioje Jums gera būti. Tai vieta, kur jaučiatės ramus, saugus, laisvas. Tai galėtų būti namai, pajūrys, pieva, miškas... Pabandykite pajusti tos vietos kvapą ir tuo kvapu pakvėpuoti. Dabar įsivaizduokite žmogų, kuriam Jūs labiausiai norėtumėte pasakyti: „myliu ir noriu, kad būtum laimingas (-a)“... Pasakykite jam tai. Po to įsivaizduokite kitą... Ir jam pasakykite. Įsivaizduokite iš eilės visus Jums svarbius žmones ir jiems sakykite: „myliu ir noriu, kad būtum laimingas (-a)“... Jeigu sunku tokį žmogų rasti, arba nepavyksta nuoširdžiai to pasakyti, atkreipkite dėmesį, ką iš tikrųjų norėtumėte tam žmogui pasakyti, pvz., „Tu turėjai būti man švelnesnis“. Leiskite iš širdies išstumtam žmogui prisiartinti. Dabar susitapatinkite su šiuo asmeniu. Ar galite suprasti, kodėl jis nebuvo švelnus ir pasielgė ne taip, kaip turėjo pasielgti? Kas vyko to žmogaus gyvenime tuo metu? Dabar paklauskite savęs, ar galite jam nuoširdžiai pasakyti: „Aš atleidžiu Tau už _____________ ir pašalinu šią kliūtį, neleidžiančią Tavęs mylėti. Myliu ir noriu, kad būtum laimingas (-a)“. Jeigu jau galite pasakyti – mintyse pasakykite... Ir leiskite jam išeiti kaip Jūsų atleidimo išvaduotam, atnaujintam žmogui. Leiskite jam eiti savo keliu... Padarykite tai tiek kartų, kol pats pasijausite laisvas ir atleidęs visiems, kurie Jus įskaudino... Dabar įsivaizduokite, kad tolumoje matote didelę širdį - tai Visatos meilės, ramybės, gerumo buveinė. Dabar pajuskite, kad tokia pat mažytė „kopija“ – meilės, ramybės buveinė yra Jumyse. Pajuskite ryšį tarp Visatos meilės buveinės ir meilės buveinės Jumyse. Jaučiate, kaip siųsdamas meilės energiją Visatos meilės ir ramybės buveinei, pats prisipildote ramybės ir meilės... Lėtai įkvėpkite ir atsimerkite...

 http://www.vipinstitutas.lt

Stresas I dalis

Artėjant pavasariui daugumai žmonių daugėja streso, dėl to norėčiau aptarti kas tas stresas ir dėl ko jis atsiranda?
 Stresas – visuma apsauginių fiziologinių, psichologinių ir elgesio reakcijų, atsirandančių, kai žmogus suvokia harmonijos trūkumą tarp jam taikomų reikalavimų ir jo sugebėjimo tuos reikalavimus patenkinti (vienoje ar keliose gyvenimo srityse). Nuolatinis stresas kenkia sveikatai.
 Stresas gali atsirasti dėl įvairių nepalankių veiksnių, traumų poveikio, įtampos. Stresą sukelia išgąstis, triukšmas, konfliktai šeimoje ar darbe, kasdieniai rūpesčiai, nesaugumo pojūtis, socialinės problemos, įtemptas darbas, nuolatinė skuba, ar netgi oras. Stresą sukeliančius veiksnius galima suskirstyti į tris grupes:
Fiziniai - aplinkos veiksniai: chemikalai, vaistai, maistas, tarša, infekciniai mikroorganizmai, triukšmas, trauma, drėgnumas, spinduliavimas, temperatūra, judėjimas.
 Socialiniai - neplanuoti ar nenumatyti bei paprastai neišvengiami traumuojantys įvykiai, kuriems iš anksto nėra kaip pasiruošti, ir kurie atsiranda dėl žmogaus santykių su kitais žmonėmis ir aplinka. Šie veiksniai dažnai yra labai kenksmingi. Pavyzdžiai - mylimo žmogaus mirtis, skyrybos, darbo praradimas, priverstinis persikraustymas, finansinės būklės pasikeitimas.
 Psichologiniai - stiprios ir paprastai neigiamos emocijos, turinčios didelį neigiamą poveikį: baimė, nerimas, panika, jaudinimasis, nepasitenkinimas, priešiškumas ir pasišlykštėjimas. Šie veiksniai gali būti sukelti fizinių ar socialinių veiksnių, tačiau dažnai būna skatinami paties asmens. Esant kitiems, nei tiesioginiams fiziniams veiksniams, asmens patiriamo streso stiprumas priklauso nuo jo požiūrio ir reakcijos į situaciją. Čia labai kenksmingas įgytas bejėgiškumas (learned helplessness) - išankstinis nusistatymas, kad nuo asmens pastangų niekas nepasikeis.
Patiriant stresą, pirmiausiai keičiasi elgesys. Galimi tokie pokyčiai – miego, apetito sutrikimai, dažnesnis rūkymas, alkoholio, vaistų vartojimas, pykčio protrūkiai, irzlumas, agresyvumas, verksmingumas. Jei stresas trunka ilgai, žmogus būna pavargęs, prislėgtos nuotaikos, nervingas, neryžtingas, nepajėgia susikaupti, jį kankina nemiga arba, atvirkščiai, jis būna mieguistas. Kartais stresas gali skatinti veiklumą, kūrybiškumą, išradingumą. Tačiau ilgai trunkantis nekontroliuojamas stresas išsekina psichiką bei imuninę organizmo sistemą ir gali tapti įvairių ligų priežastimi, pvz., skrandžio opa, infarktas ar pan.